RUSNĖS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA
Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Šilutės rajone, Rusnėje. Pastatyta 1809 m. Bažnyčia yra architektūros paminklas, 1992 m. įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, Bažnyčios pastatų kompleksui priklauso klebonija ir parapijos namai.
SENOJO RUSNĖS TILTO LIEKANOS
Tilto statybos prasidėjo 1912 metais, jų dėka, buvo pastatyta elektrinė ir į Rusnės miestelį įvesta elektra. 1914 m. rugsėjo 1 d. turėjo įvykti iškilmingas Peterso tilto atidarymas, deja, rugpjūčio 1 d. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė baigiamuosius darbus. Vis dėlto 1914 m. spalio 10 d. tilto statyba buvo baigta. Tiek per Pirmąjį ir per Antrąjį pasaulinį karą Rusnės tiltas išliko sveikas, gyventojai juo naudojosi daugiau kaip 30 metų. Iš keleivių buvo renkami tiltpinigiai. 1944 m. spalio mėn., jau baigiantis Antrajam pasauliniam karui, dalį tilto atsitraukiantys vokiečiai susprogdino.
M. GANDŽIO IR H. KALENBACHO PAMINKLAS
2015 m Rusnėje, Atmatos krantinėje, atidengtas paminklas Indijos tautos tėvui Mahatma Gandžiui ir jo bendražygiui, Rusnės sūnui Hermanui Kalenbachui.
RUSNĖS SALOS PRADŽIA, EUROPOS SĄJUNGOS SIENA
RUSNĖS KLEVAS
Didingasis Rusnės klevas, kadaisę buvusęs populiariausia susitikimų vieta.
SKIRVYTĖLĖS ETNOGRAFINIS KAIMAS
Kaimas įsikūręs tarp Pakalnės ir Skirvytėlės upių. Buvusio kaimo ilgis – 1,5 km. Jį sudaro apie 20 XIX a. pab. statytų sodybų, išsidėsčiusių Pakalnės, Vorusnės upių pakrantėse. Spėjama, kad gyventojai kaime pradėjo kurtis XVI a. pab. ir vertėsi daržininkyste, žvejyba, nendrių pjovimu ir pardavimu. Tai vienintelis Nemuno deltos regioninio parko kaimas – respublikinės reikšmės architektūros paminklas.
PAKABINAMAS „BEŽDŽIONIŲ“ TILTAS
Virš Pakalnės upės besidriekiantis medinis kabantis tiltas jau kelis dešimtmečius vietinių vadinamas „beždžionių tiltu“. Jį dažnai lanko ir rusniškiai, ir salos svečiai. Dažniausiai po pasivaikščiojimo Skirvytėlės kaime.
SENASIS VORUSNĖS KAIMAS
Kaimas Rusnės seniūnijoje, per kelis km nutolęs nuo Rusnės gyvenvietės. Kaimas yra prie Vorusnės upės žiočių, kadaise stovėjo ant Kuršių marių kranto. Priaugant krantui, nuo marių nutolo. Vorusnė – tai viena seniausių šio krašto gyvenviečių. 1366 m. Kryžiuočių ordino rašte minima kaip Variszkin, t. y. Variškinė. Vėliau kaimą vadino Waruss, t. y. Vorusne arba Alt Russ – Senąja Rusne. XIX a. per. Vorusnė dokumentuose minima kaip skurdi žvejų ir padienių darbininkų gyvenvietė. 1997 m. užregistruoti 8 ūkiai, 27 gyventojai.
RUSNĖS APŽVALGOS BOKŠTELIS
Nedidelis apžvalgos bokštelis yra prie pat Uostadvario švyturio, Nemuno deltos regioniniame parke iš kurio atsiveria graži gamtos panorama. Nors apžvalgos bokštelis yra šalia aktyviai lankomo Uostadvario švyturio, pats bokštelis pastatytas nuošalioje vietoje, iš kurio galima pasigrožėti Kuršių mariomis, Kuršių nerijos kopomis, įvairiais Nemuno deltos regionui būdingais augalais ir pasimėgauti ramybe, o jei pasiseks, stebėti atskrendančius ar išskrendančius paukščius. Šis apžvalgos bokštelis buvo tam ir įrengtas – stebėti paukščius.
PAKALNĖS UPĖ
Upė Nemuno deltoje, Skirvytės dešinioji atšaka, Šilutės rajone. Plotis 20 m, gylis 3–4 m, nuolydis 2,3 cm/km. Atsišakoja ties Rusne, teka į š. v., įteka į Kuršių marias. Nuo Pakalnės į kairę atsišakoja Vorusnė, į dešinę – Rusnaitė. Krantai 1,5 aukščio, nuo potvynių juos saugo 1,5 m aukščio pylimai.
RUSNĖS PRIEPLAUKA
