VENTĖS RAGAS.
Labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės krašto taškas, pažymėtas visų praskrendančių paukščių žemėlapiuose, XIX amžiaus sielininkų darbotvarkėse. Iš tų laikų išlikęs švyturys ir šiandien kviečia atvykti ir pasižvalgyti tinkluose įsipainiojusių paukštukų, ornitologinėje stotyje užrašytos istorijos, žingsniuoti molu į vėjo genamas bangas.
KINTŲ GIRININKIJOS PAŽINTINIS TAKAS.
Marių pakrantės unikaliu kraštovaizdžiu viliojantis takas driekiasi vandenų link. O ten jau atsiveria smėlynai, miškai ir vėjo atnešamas jūros skonis. Tai čia jūs sužinosite Kuršių marių susiformavimo istoriją ir legendas, pasisveikinsite su nendryno bebrų bei šernų šeimynomis.
MINIJOS (MINGĖS) KAIMAS.
Tai vieta, kurioje gatvės nėra tokios svarbios ir reikalingos. Čia karaliauja vanduo ir smailianosės valtys. Jų savininkai, tyliai varantys jas nuo kranto iki kranto. Ir rūkomos žuvies kvapas, kutenantis nosį ramų vakarą. O kai pakyla vėjas, regis, laivelių ir jachtų dainos užgožia paukštukų pasakojamas istorijas. Susimaišiusi ši garsų kakofonija yra lietuviškosios Venecijos garso takelis.
AUKŠTUMALOS PELKĖ IR PAŽINTINIS TAKAS.
Aukštumalos pelkė – pirmoji pasaulyje mokslinėje monografijoje aprašyta aukštapelkė. Čia unikali pelkinė ekosistema, pasižymintu ežerokšnių kompleksais, savitomis biocenozėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija. Tai vieta, kurioje neegzistuoja laikas ir matavimo prietaisai. Kur reikia leistis į gamtos diktuojamą ritmą bei pažinti jos gyventojus. Kartais nusilenkti iki žolelių kojų, kartais pasistiebti kaklo tiesumu. Bet visada smalsiai bei pagarbiai kalbėtis su gamta. Klausytis jos kalbos bei vėjo, atnešančio paslaptingiausius akordus unikaliame kraštovaizdyje.
TULKIARAGĖS ŽAINTINIS TAKAS.
Tulkiaragės 2 km pažintinis takas – vieta, kurioje atsiskleidžia žmogaus ir gamtos ryšys bei jų santykių būtinybė. Baltijos aplinkos forumo iniciatyva įkurtas takas pasakoja ypatingą vietovės istoriją, kurią kūrė vanduo ir žmogus bei supažindina su čia klegančiais paukščiais.
RUSNĖS SALA.
Tai vienintelė gyvenvietė Lietuvoje, įsikūrusi saloje. Kur Nemunas diktuoja gyvenimo ritmą, formuoja jo ciklą ir koreguoja planus. Miestelis, kuris atsivėręs nuo upės pylimais, bet neįsivaizduojantis gyvenimo be jos. Kur susipina žvejiškos tradicijos ir pavasario potvynių baimė. Kur, regis, girdėti užu sienos gyvenančių kaimynų aidai, tiesiantys tiltus su senuoju vokišku kraštu. Kur dieną naktį smilksta rūkomos žuvies kvapas ir užsiliekantis švarko atlapuose tam, kad nepamirštume tos vietos unikalumo.
UOSTADVARIO ŠVYTURYS.
Pasimetęs ir vienišas upelių upeliukų raizgalynėje, jis kantriai mirksi savo akimi, nešdamas daugelio valtelininkų lemtis pasroviui. Kartais suviliodamas užsukti pro šalį plaukiančiuosius ir smalsiuosius. Kartais – būdamas tiesiog geru draugu pakeleiviams paukštukams ilgoje jų kelionėje.
