SVEIKATOS TAKAI.
Sveikatos takų sistemą sudaro trys žiediniai takai: raudonasis – 4 km, geltonasis – 3,5 km, mėlynasis – 4,5 km. Bendras sveikatos takų ilgis yra 12 km. Pradėti vaikščioti šiais takais galima bet kurioje Jums patogioje ar patikusioje vietoje. Nepasiklysti padės rodyklės, o lentelėse rasite informaciją apie nueitą atstumą bei vaizdingus palyginimus, kiek kalorijų sudeginote nueidami atitinkamą atstumą. Tam panaudoti populiarūs maisto produktai ir patiekalai, todėl priverčia susimąstyti apie sveikesnę mitybą ir fizinį aktyvumą. Einant šiais takais aplankysite Pajūrio regioninio parko lankytinas vietas: Kalotės ežerą, pakrantės artilerijos bateriją „Memel-Nord“, Kukuliškių piliakalnį, Olando Kepurės skardį, senąsias Karklės kapines. Sveikatos takai tinkami vaikščioti ir šiaurietiškomis lazdomis.
EKOLOGINIS PAŽINTINIS TAKAS „LITORINA“.
Šis takas yra įrengtas unikaliame miške, kurį pasodino XX a pr. Klaipėdos miesto pirklių gildija. Čia auga mūsų kraštui visai nebūdingi medžiai – bukai, kėniai, maumedžiai, platanalapiai klevai. Juos atpažinsite pagal šalia įrengtas informacines lenteles, eidami spalvomis nužymėtu taku.
Ekologinis pažintinis takas suprojektuotas taip, kad juo vaikščiojant galima susipažinti ne tiktai su Litorinos jūros krantu, bet ir pajusti istorijos pulsą. Anuomet sodintas miškas dabar pajūriu tęsiasi nuo Melnragės iki Olando kepurės ir teikia malonų prieglobstį.
GARGŽDŲ MIESTO PARKAS.
Angliško (landšaftinio) stiliaus parkas įveistas vakarinėje miesto dalyje XIX a. I pusėje dvarininkų baronų F. ir E. Rėnė (Rönne). Pietrytinę parko dalį juosia Minijos upė. Seniausi miesto parko medžiai skaičiuoja jau daugiau nei 200 metų. Parko senojoje dalyje auga paprastojo skroblo ir baltosios tuopos, mažalapės ir didžialapės liepos, paprastasis kaštonas, klevas ir kitų rūšių medžiai. Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vasaros metu vyksta gausybė kultūrinių renginių.
KALNIŠKĖS (GARGŽDŲ) PILIAKALNIS.
Nuo šios kalvos viršūnės atsiveria Gargždų miestelio panorama: sveikina keliautojus namų stogai bei medžių viršūnės, o takai kviečia išmatuoti jų ilgį dienoje. Minijos slėnyje gyvavusi Pilalė mena miestelio istorijos pradžią, o atsiverianti pylimų ir griovių kaskada, įtvirtinimai, statūs šlaitai rodo čia buvus gana stiprią pilį.
LAKŪNO S. DARIAUS GIMTINĖ.
Lakūno S. Dariaus muziejus buvo įkurtas 1991 m. ir veikia atstatytoje S. Dariaus tėvų sodyboje. Gyvenamajame name ir klėtyje įrengtos ekspozicijos. Memorialiniame parke eksponuojamas simbolinis granitinis kompasas žemėje. Jis sukurtas remiantis „Lituanica“ lėktuve buvusio kompaso prototipu.
SKOMANTŲ PILIAKALNIS.
Šioje vietoje pažinkite Raguvos apylinkes ir užfiksuokite dviejų Lietuvų susijungimą. Piliakalnio viršutinėje dalyje pastatytas obeliskas Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimui atminti.
LIETUVININKŲ ĄŽUOLYNAS.
Agluonėnų parke įkurtas Lietuvininkų ąžuolynas, kuriame atidengtas paminklas, kurį sudaro arka ir ąžuolo lapo formos krikštas, Mažosios Lietuvos krašto gyventojams – lietuvininkams atminti (aut. J. Čepas ir Klaipėdos krašto menininkai) bei sukurti krikštai iškiliausioms Mažosios Lietuvos asmenybėms įamžinti. Taip pat yra pasodinta 100 ąžuolų spiralės formos, pažyminčių iškilius valstybės veikėjus ir įvykius lėmusius Lietuvos istorijos raidą.
PRIEKULĖS VINGIO PARKAS.
Minijos upės dešiniojo kranto vingyje yra vaizdingas ir peizažinio stiliaus elementų turintis Vingio parkas, kuriame galima išvysti liepų, ąžuolų, klevų, beržų, uosių ar ievų. Čia yra gamtos paminklas – Priekulės ąžuolas, o link jo vedantys takeliai papuošti tautodailininkų sukurtomis medžio skulptūromis. Taip pat parko slėnyje kasmet, liepos mėnesį vyksta tradicinė miesto ir žirginio sporto šventė – varžybos E. Klimovo taurei laimėti.
LANKUPIŲ KABAMASIS TILTAS.
Ilgiausias kabamasis pėsčiųjų tiltas Lietuvoje per Minijos upę, kuris jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus. Metalinis lentomis dengtas tiltas yra 130 m ilgio ir 1,4 m pločio ir įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje.
SVENCELĖ.
Tai buriuotojų jėgos aitvarais Meka, įsikūrusi Kuršių marių rytinėje pakrantėje ir gamtos draustinių apsuptyje. Unikalioje vandens sporto oazėje kiekvienas gali mokytis „suvaldyti vėjus“ ir atsipalaiduoti. Neaprėpiamos erdvės, vanduo, vėjas, kopų vaizdai antrapus marių ir į kraštovaizdį įsiliejantis modernus poilsio kompleksas maloniai laukia kiekvieno.
DREVERNOS APŽVALGOS BOKŠTAS.
Viename iš naujausių apžvalgos bokštų pamaryje Jus pasitiks vėjo šuorai ir nuo Kuršių nerijos smėlynų atneš gaivią vėsą. Kur nužvelgsi – aplinkui tyvuojantys vandenys džiugina akį, o ausis pasiekia vietinių paukštukų garsai. Vasarą pamario nendrynuose peri krakšlės, didieji baubliai, gulbės nebylės. Ir nieko daugiau – tik vanduo ir vėjas išlaisvins mintis ir kedens kiekvieną plaukų sruogą dienos vaiskume ar lietaus nuspalvintą dieną.
