KALOTĖS EŽERAS
Tai ežeras esantis Pajūrio regioniniame parke. Jis ypatingas ne tik savo forma, kuri primena širdį, tačiau rudens ir pavasario metu čia laikinam prieglobsčiui apsistoja reti migruojantys paukščiai. Nors ir šiame vandens telkinyje negalėsite pasidžiaugti maudynėmis, kadangi jo gylis siekia 1–2 m, tačiau šalia įkurta poilsiavietė leis pasimėgauti nuostabia vieta iškylaujant prie vandens.
PAKRANTĖS ALTILERIJOS BATERIJA „MEMEL NORD“
Pakrančių apsaugos baterija – tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros, įrengti Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos. Buvo numatytos pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijos. Viena turėjo būti pastatyta Smiltynėje netoli Kopgalio – „Memel Sud“ („Klaipėda – pietūs“), kita – „Memel Nord“ („Klaipėda – šiaurė“) – už Girulių, Kukuliškių kaime. Tačiau buvo baigta tik viena baterija – esanti Kukuliškiuose. „Memel Nord“- ne tik bunkeris, bet ir mūsų krašto istorija, su kuria būsite supažindinti naujai, įvairiapusiškai. Galėsite nusikelti į XX a. – 70 metų atgal. Pajusti istorijos alsavimą, taikioje realybėje išbandyti save ar savo draugus. Pabūsite praėjusioje istorijos laiko atkarpoje, kurią galėsite įvertinti visai kitaip negu iki šiol.
KUKULIŠKIŲ PILIAKALNIS
Tai visiškai „naujas“ piliakalnis, kurį 2016 m. surado biologas, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras Darius Stončius. Vėliau piliakalnio šlaito dalyje buvo rastos puodų šukės, kurios pagal archeologijos mokslų daktaro Gintauto Zabielos išvadas yra kuršiškos. Piliakalnis įrengtas jūros kranto kyšulyje, juosiamame šaltiniuotų raguvų. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga ir yra apie 38 m ilgio ir 20 m pločio. Dabar per griovius ir pylimus eina pažintinis Litorinos takas. Šlaitai statūs, nuo jūros pusės apie 13 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočių mišku ir patenka į Pajūrio regioninio parko Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinį.
OLANDO KEPURĖS SKARDIS
Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis arba klifas Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Prieš 12–15 tūkst. m. suformavo Baltijos ledynas. Tai parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros. Palaipsniui iš morenos pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai. Todėl taip vadinamame pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Ardant skardžio pagrindą, nuo Olando kepurės viršuje, dėl sunkio jėgos, formuojasi nuošliaužos. Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, todėl XIX a. pr. pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada žymima žemėlapiuose. Čia atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius.
Olando Kepurės klifas yra gamtos paminklas, jis nuolat kinta, mat skardį graužia daugybė požeminių šaltinių. Į apačią vis nugarma lopai žemių, virsta medžiai su šaknimis, ir šis procesas laikomas viena paminklo vertybių.
SENOSIOS KARKLĖS KAPINĖS
Kapinėse yra apie 200 kapų, išlikę palaidojimai nuo XIX a. Antkapiai akmeniniai, geležiniai ir mediniai. Senųjų medinių kryžių ar krikštų beveik nebėra, dalis nurinkta ir sukrauta prie kapinių tvoros. Užrašai neįskaitomi arba įskaitomi sunkiai. XX a. pr. kapinės vadintos Liepų kapinėmis, iš to laikmečio išlikę mediniai bei akmeniniai antkapiai su epitafijomis vokiečių kalba. Palaidotųjų pavardės būdingos pajūrio gyvenviečių lietuvninkams: Plennis, Tydekas, Mykolait, Gibbisch, Lumplesch, Macpreits, Lenart, Bastions, Zwikis. Kapai orientuoti į vakarus, rytų-vakarų kryptimi.
