GARSŲ GAUDYKLĖ.
uodkrantės sengirėje, Dendrologiniame take, įrengta įspūdinga garsų gaudyklė, primenanti megafoną. Ši trijų metrų aukščio ir tiek pat ilgio medinė garsų gaudyklė turi siaurąją ir plačiąją angas. Pridėjus ausį prie siaurosios angos ar įžengus į plačiąją galima klausytis „sugautų“ miško garsų bei mėgautis supančia aplinka.
GARNIŲ IR KORMORANŲ KOLINIJA.
Tik išvažiavus iš Juodkrantės Nidos link, dar nepakilus į statųjį Avino kalną, sengirėje yra kitas – Garnių kalnas, vardą gavęs nuo netoliese įsikūrusios pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje.Keliautojų dažnai vadinama šiurpiausia vieta, tinkama filmavimams. Tai vieta, kur karaliauja paukščiai ir diktuoja savo gyvenimo ritmą.
AVINO KALNAS.
Avikalnis yra Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Čia yra ir gamtos paminklo – parabolinių kopų – komplekso pietinė dalis, paprastųjų pušų senieji medynai (sengirės fragmentai), kuriems jau daugiau kaip 230 m. Visas Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio plotas – 260 ha. Jis įsiterpęs tarp Juodkrantės rekreacinės zonos ir Naglių gamtos rezervato. Vėjo supustytos, išstumdytos ir pašiauštos kopos, transliuojančios įmantriausias gamtos formas ir kviečiančios lankytojus atlikti paprastą gamtos testą. Įžvelgti, įskaityti ir įsidėmėti jos figūras.
PERVALKOS ŠVYTURYS.
Vienintelis. Kitoks. Vienišas visoje marių platybėje. Kylantis į 14 m aukštį ir siunčiantis baltus signalus visiems jų ieškantiems.
VECEKRUGO KOPA.
Tai pati aukščiausia Kuršių nerijoje apželdinta kopa, atverianti ties Bulvikio ragu paplatėjusios Kuršių nerijos panoramą, slėnių mišką, pamario palvės gojelius, marių krantų apybraižas. Negirdėtu vardu pavadinta kopa mena vokiškosios kultūros laikus.
BULVIKIO RAGAS.
Jei paukščiu pakiltum, atsivertų plačiausio pusiasalio vieta, besidriekianti 3,8 km. Krantuose įžvelgtumei netikėčiausias krantų linijų formas, o augaluose regėtumei vietinės faunos gyvenimus.
ITALIŠKAS VAIZDELIS.
Jei paukščiu pakiltum, atsivertų plačiausio pusiasalio vieta, besidriekianti 3,8 km. Krantuose įžvelgtumei netikėčiausias krantų linijų formas, o augaluose regėtumei vietinės faunos gyvenimus.
TYLOS SLĖNIS. SKULPTŪRA „NERINGOS KRĖSLAS“.
Skulptūra atidengta 2014 m. Tylos slėnyje prie marių. Beveik 5 metrų aukščio ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti krėslą, įprasmina Kuršių nerijos pusiasalį supylusios milžinės Neringos legendą.Čia savo istorijas pasakoja gamta, kviečianti nurimti, sustoti ir įsiklausyti į tylą. Joje verda unikalus vietinių gyvenimas.
MIRTIES SLĖNIS.
Pasakiško grožio slėnis, turintis slogų pavadinimą ir menantis XIX amžiaus karo belaisvių – prancūzų stovyklos laikus. Daug skausmo ir kančių matęs slėnis, šiandien tyliai pilkuoja smėlynuose, leidžiantis lankytis tik paukščiams ir gyvūnams.
