ŠVENTOSIOS PAPLŪDIMYS.
Atokiau nuo šurmulio, akių ir skardaus klegesio. Arčiau gamtos ir smilgų draugijos. Vėjo šuorų smėlyje ir mojančių seserų draugijos. Kur buvimas su savimi – pati brangiausia šių dienų vertybė ir galimybė.
ŠVENTOSIOS ŠVYTURYS.
Jis niekada negeso. Stovėjo ir kvietė. Nešantis svarbiausius signalus į tolį ir matomas iki 31 km.
NAGLIO KALNAS.
Nors kalnas tėra 7 m aukščio kopa, jį galima vadinti viena iš paslaptingiausių Palangos vietų. Tarpukariu tai buvo mėgstama romantiškų susitikimų vieta, daugkart tapyta, ir vadinta tiesiog Žuvėdrų kapais arba Kapų kalnu. Mūsų dienomis kalnas yra malonių pasivaikščiojimų vieta, kur puikiai girdisi jūros ir pušų ošimas, o tūkstantmečių paslaptys glūdi giliai po baltu smėliu.
BĖGIMO TAKTAS „LABRYTIS“.
Dienos pradžiai pasitikti kviečiantis takas įtraukia leistis į 6 kilometrų žiedinį iššūkį. Take įrengtos penkios aktyvaus poilsio zonos su lauko treniruokliais ir sporto įrenginiais.
JŪROS TILTAS.
Tai vieta, traukianti kiekvieną, atvykusį į didžiausią šalies kurortą. Nuo tilto atsiveria nuostabus vaizdas į kopas, gelsvą paplūdimį ir beribius jūros tolius. Čia galima pasiklausyti jūros ošimo, žuvėdrų klyksmo, o vakare – nuostabaus saulėlydžio. Nuo 1892 metų jūros tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta.
PALANGOS VASAROS SKAITYKLA.
Pačioje miesto širdyje nesunkiai pastebėsite medinį „banguojantį“ pastatą stikliniais fasadais. Jis statytas sovietmečiu praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje. Vertingais laikomi ir keturi šimtamečiai ąžuolai tarp skaityklos ir Vytauto gatvės. Be jų pavėsio bendras šio kultūrinio skvero vaizdas būtų tarytum neišbaigtas. Ir jei jūsų atostogos neatsiejamos nuo geros knygos skaitymo niekur neskubant – ši vieta kaip tik jums.
GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ ALĖJA.
Daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo pirmasis Palangos parkas ir tuometis kurorto centras. Dabar – Palangiškių ir miesto svečių pamėgta Grafų Tiškevičių alėja tapo populiaria pasivaikščiojimų ir pasimatymų vieta.
INTERAKTYVUS LIETUVIŠKŲ PASAKŲ PARKAS.
Lietuviškų pasakų parkas, lankytojus viliojantis ne tik itin jaukia aplinka, žaismingomis skulptūromis, bet ir netradiciniais sprendimais – pasakas čia galima ne tik „pačiupinėti“, bet ir išgirsti.
BIRUTĖS PARKAS.
Čia apsilankiusi šventoji Birutė paliko magijos ženklą miške. Peizažiniame, prancūzo E.F.Andre kurtas parkas išliko šventas. Magiškai traukiantis kiekvieną, ieškantį atgaivos medžiuose, augaluose ir vėjo gūsiuose. Čia nėra skubos, lėkimo – tik tyla, jūros ošimo aidai už medžių nugarų ir lankytojų pėdos takuose.
NEMIRSETOS SENOJI LAIVŲ GELBĖJIMO STOTIS.
XX a. pr. pajūryje pastatyta laivų gelbėjimo stotis. Čia audrų metu į bėdą patekusiems jūreiviams į pagalbą ateidavo drąsių savanorių būrys, kuris buvo sudarytas iš vietinių ūkininkų. Jie, rizikuodami savo gyvybėmis, iš skęstančių, sudužusių ar ant seklumų patekusių laivų išgelbėjo ne vieną jūreivį, nors dažnai jūra pasiglemždavo ir jų pačių gyvybes. Šiuo metu iš aštuonių tokių gelbėjimo stočių beliko tik viena – Nemirsetoje. Ir ta pati šiek tiek apgriuvusi, apleista, belaukianti tikrojo savojo šeimininko.
NEMIRSETOS PAPLŪDIMYS.
Kitokie saulėlydžiai. Kur mažiau pašalinių garsų ir trikdžių. Kur pats geriausias pašnekovas yra vėjo brizas ar bangos tyli daina. Tai vietovė, nepaliesta civilizacijos, maldaujanti būti saugančiu šį unikalų gamtos grožį.