BASAKOJŲ TAKAS
Pavadinimas ne iš piršto laužtas ir nebe reikalo toks. Šį taką reikia įveikti basomis, kadangi taip geriausiai pajusite skirtingas žemės dangas. Ne kiekvieną dieną galite išmėginti pasivaikščiojimą akmenuota arba pušynu dvelkiančia danga. Turite progą turėti glaudų ryšį su gamta ir pajausti ją tiesiogiai, nes visi esame gamtos dalis. Negana to, vaikščiojimas basomis padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, sukelia palengvėjimo jausmą, pagerina kraujotaką. O ir šiaip smagus praleidimo būdas. Užsukęs į parką nepatingėk nusiauti batukus!
PAŽINTINIO TAKO GYVENTOJAI
Keliaujant Skuodo mieste esančiu „Sveikatingumo taku“, netoli „Skuodo jūros“ turite galimybe paganyti akis į besiganančius arklius aptvertoje teritorijoje šalia šio tako. Arkliukai visada pozityviai nusiteikę, pamatę keliautojus, visada ateina pasisveikinti, neatsisako ir skanėstų. Puikus praleidimo laikas su šeima ir vaikais.
SKUODO KRAŠTO MUZIEJUS
Muziejus įsteigtas 1991 m. gruodžio 30 d. Skuodo rajono valdybos potvarkiu. Pirmiesiems lankytojams Skuodo muziejus duris atvėrė 1992 m. rugpjūčio mėnesį, pažymint Skuodo miesto savivaldos 420-ąsias metines. Muziejus įkurtas Skuodo dvarvietės patalpose, kurios mena daug istorinių Skuodo miesto įvykių. Šiame pastate 1918 metais buvo įkurta pirmoji Skuodo gimnazija, vėliau veikė daug kitų kultūrinių įstaigų, paskutinė – muzikos mokykla. Todėl muziejaus pastate ir šiandien gyva istorinė ir muzikinė dvasia. Muziejuje saugomi 18916 pagrindinio ir pagalbinio fondo eksponatai, kurie įtraukti archeologijos, istorijos, etnografijos, architektūros, numizmatikos, tautodailės, gamtos rinkinius. Visi eksponatai dovanoti Skuodo krašto žmonių, surinkti ekspedicijų, išvykų, akcijų metu, nedidelė dalis jų pirkta. Įvykus renovacijai ir modernizacijai muziejuje atsiveria atnaujintos istorijos ir etnografijos, tautodailės, sporto ekspozicijos, parodų salės bei eksponatų fondų saugyklos. Muziejuje veikia 4 nuolatinės ekspozicijos: „Skuodo miesto formavimosi istorija“, „Skuodo krašto senieji kaimo amatai ir moterų darbai–Žemaičių troboje“, „Skuodo rajono sportinės veiklos istorija“, „Skuodo krašto tautodailės istorija“. Muziejaus istorinėje ekspozicijoje veikia informacinis terminalas „Apuolė–kuršių žemių centras“. Interaktyviu būdu galima susipažinti su seniausia Lietuvos gyvenviete Apuolės piliakalniu, su kuršiu gyvenimu, vikingų ginkluote, apranga, laivais, kovos būdais.
SKUODO PROVOSLAVŲ CERKVĖ
Stačiatikių cerkvė – maldos namai, Skuode pradėjo veikti XIX a. pabaigoje. 1886 m. rugsėjo mėnesį valstybės lėšomis Skuode atidaryta akmeninė cerkvė. Ji pradžioje laikinai įrengta erdvioje kalėjimo kameroje. Varpinės ir varpų nebuvo. Buvo tik vienas Šv. Aleksandro-Nevskio altorius. 1887 m. kovo mėnesį Kenstaičių invalidų namų naudojama žemė perleidžia Skuodo cerkvei. 1886-1887 m. Skuodo cerkvei perleisti Knežės ir Lyksūdės malūnai. Gyvenamųjų patalpų cerkvė neturėjo, patalpas nuomojo žydų namuose. Patvirtinti du etatai: šventiko ir psalmininko. 1892 m. cerkvė buvo remontuota Karinės inžinerinės Valdybos lėšomis. Varpinė prie cerkvės pastatyta 1888 m. spalio mėnesį – medinė, su keturiomis kolonomis. Varpinė ir varpai buvo pastatyti iš geranoriškų aukų ir 205 rub. cerkvės lėšų. 1905 m. pastatyta nauja akmeninė cerkvė iš valstybės iždo lėšų. Archyvai teigia, kad 1911 m. pastatyta plytų cerkvė, uždengta skarda, stogas penkiabokštis. Varpinė triaukštė, prijungta prie šventyklos. 1923 m. varpinė turėjo 5 varpus, kurie okupacijos metais(1916 m. vasario 3 d.) buvo nuimti. Cerkvė tuo metu beturėjo vieną šventiką. Nuo 1936 m. Skuodo cerkvė priklausė Kretingos apskričiai. Nuo 1886 metų stačiatikių cerkvė veikė iki 1940 metų okupacijos. Pačiais pirmaisiais metais stačiatikių religinė veikla cerkvėje buvo likviduota. Esant nenaudojamai cerkvei, vokiečių okupacijos metu pasinaudojo liuteronai-evangelikai. O vėliau minėtomis patalpomis, kaip moksleivių bažnyčia prie gimnazijos, naudojosi Romos katalikai. Paskutiniaisiais vokiečių okupacijos metais minėtą bažnyčią-cerkvę vėl perėmė tikrieji šeimininkai – rusai pravoslavai. 1944 m. bolševikams paimant Skuodą minėta cerkvė buvo apgadinta, apdaužyti bokštai. Cerkvės patalpose kariuomenės elgtasi nepagarbiai, sunaikinta bažnytinė įranga, patalpos viduje ant grindų kūrenta ugnis. Cerkvės bokšte varpinėje buvo varpas, su mažais varpeliais, kurie skambinant vienu metu skambėdavo visi kartu. Rytų gale bokštas su 5 kupolais ir visi bronzinės spalvos su pravoslavų kryželiais. 1953 metais valdžia cerkvę perdavė elektrinei. Rengiant elektrinę likusios bokšto dalys buvo galutinai nuverstos. Ilgą laiką minėtoje cerkvėje buvo dyzeliniai varikliai.
PAMINKLAS TAUTOS KANČIOMS ATMINTI
Skuodiškiai tremtinių iniciatyva ilgai statė šį paminklą, bet pastatė originalų, vertą tautiškų ir liaudiškų tradicijų. Daugiau tokio Lietuvoje nerasime. Balkšvo betono ažūras lengvai plevena žalio parko ir melsvo dangaus fone. Paminklo autorius – kaunietis skulptorius Vytautas Narušis. Pagal liaudiškąją skulptūros tradiciją yra du Skausmingosios Dievo Motinos variantai. Pirmuoju atveju sėdinti ji ant kelių laiko nuo kryžiaus nuimtą Kristaus kūną, o ant jos krūtinės vaizduojama liepsnojanti širdis su į ją įsmegtais septyniais kardais – septynių skausmų simboliais. Antruoju atveju stovi ji sudėtomis rankomis ties širdimi, irgi liepsnojančia ir septyniais kardais perverta. Skulptorius šiuos Dievo Motinos paveikslo variantus kūrybiškai interpretavo gelžbetonyje. Šis kūrinys primena 1941-1991 metų lietuvių tautos kančias. Jis simboliškai įprasmina Lietuvos, Skuodo miesto, miestiečių, šio krašto žmonių istoriją, kentėjimus vardan šviesesnio, prasmingesnio gyvenimo.
ŠVC. TREJYBĖS BAŽNYČIA
Bažnyčia neoromaninė, stačiakampio plano, dvibokštė, su pusapskrite apside. Šventoriuje stovi XIX a. mūrinė varpinė. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Skuodo 1572 m. privilegijoje miesto taryba įpareigota pastatyti naują katalikų bažnyčią, o senąją palikti. 1614 m. ją pastatė Vilniaus vaivada Jonas Karolis Katkevicius. 1725 m. kunigaikštis Kazimieras Sapiega pastatė naują bažnyčią, kurią konsekravo vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius. Per 1835 m. miesto gaisrą sudegė. 1847–1844 metais Tomo Sudimto pastangomis ir rūpesčiu buvo pastatyta dabartinė Romos Katalikų bažnyčia, kuri 1850 m. koncekruota vyskupo Motiejaus Valanciaus. Luknių kaimo ūkininkų Kazimiero Dirkšcio, Motiejaus Girdžiūnos ir Juozapo Paulausko lėšomis 1891–1896 m. nulieti varpai. Varpai – labai gražūs, autentiški, su paveikslais ir ornamentinėmis juostomis, taip pat su originaliais įrašais.
