-
Ventės ragas
- Pradžia
- Lankytinos vietos
- Ventės ragas
Ventės ragas
Ventės rago istorija
Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jo ilgis – 5,5 km, o plotis – iki 2,2 km. Kuršių marios ir Kuršių nerija susiformavo palyginti neseniai, Litorinos jūros laikotarpiu, prieš 4 500–5 000 metų.
Labai įdomi Ventės rago istorija. Pusiasalio smaigalyje 1360 m. kryžiuočiai pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią. Audros ir žaibai du kartus šią bažnyčią buvo sunaikinę. Marių bangos griovė ir Vindenburgo pilį. Pilies akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai, tačiau bangos, audros ir toliau negailestingai ardė Ventės rago smaigalį. Apie 1700 m. sugriuvo ir mūrinė Ventės bažnyčia. 1705 m. bažnyčios griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai.
1975–1986 m. Ventės rago smaigalys buvo rekonstruotas. Jo krantai buvo sutvirtinti ir paaukštinti, išgrįsti didesniais ir mažesniais akmenimis. Pastatytas 250 m ilgio molas, kuris baigiantis žiemai atlieka ir lytlaužės funkcijas – suskaldo didžiules ledo lytis. Atlikus šiuos darbus pavyko sustabdyti Ventės rago pusiasalio nykimą.
Geografiniu ir gamtiniu požiūriu ideali vieta
Ventės ragas – ideali vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti tiek geografiniu, tiek gamtiniu požiūriu. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių Vakarų Palearktikoje paukščių migracijos kelių. Rugsėjo–spalio mėn. neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70–80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20–30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Čia jie trumpam sustoja pailsėti, kad galėtų toliau kirsti plačius marių vandenis. Prieš tolimesnį ilgesnį skrydį virš atvirų vandens plotų apsistoti tos vietos želdiniuose yra įprasta smulkių migruojančių paukščių elgsena. Tokiose vietovėse neretai susikaupia daugybė migruojančių sparnuočių, todėl jos yra išskirtinai svarbios šių paukščių apsaugai.
Pagal šiuo metu didžiausios tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos „BirdLife International“ parengtus paukščiams svarbių teritorijų atrankos kriterijus tokios teritorijos išskiriamos kaip migracinių srautų susiliejimo vietos, kurioms reikalingas ypatingas gamtosaugininkų dėmesys. Mat čia apsistoja didžiuliame Vakarų Palearktikos regione perintys ir į žiemovietes migruojantys sparnuočiai.
Išgarsino žvirbliniai paukščiai
Lietuvos pamario teritorijos tapo žinomos tarptautiniu mastu ir dar dėl vienos priežasties: pirmą kartą „BirdLife International“ praktikoje migruojančių sparnuočių srautų susiliejimo vieta buvo išskirta dėl žvirblinių paukščių. Anksčiau toks statusas buvo suteikiamas tik migruojančių gandrų, plėšriųjų paukščių, gervių santalkų vietose: Sinajaus pusiasalyje, Gibraltare, Danijos sąsiauryje ir kt.
Itin įspūdingas žvirblinių paukščių skaičius, ypač rudeninės migracijos metu, tarptautinę gamtosauginę bendruomenę privertė išgirsti Lietuvos ornitologų siūlymus, kurie tuo metu laužė nusistovėjusius kanonus. Galiausiai tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ir oficialios Europos Sąjungos gamtosauginės institucijos pripažino Kuršių nerijos ir Ventės rago svarbą saugant migruojančių žvirblinių paukščių srautus. Ventės ragas šiuo metu žinomas ne tik užsienio ornitologams, bet ir įvairių gamtosauginių institucijų klerkams.
Vietovę „atrado“ švyturio prižiūrėtojas
Ventės ragą, kaip nuostabią paukščių vietą, pirmasis atrado Mikas Posingis (1887–1951 m.), kuris 1924–1944 m. dirbo Ventės rago švyturio prižiūrėtoju. Jis artimai bendravo su Rasytės ornitologinės stoties mokslininkais ir žymiam gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui pasiūlė pradėti žieduoti paukščius Ventės rage. Reguliariai sparnuočiai čia pradėti stebėti 1929 m., o žieduoti – 1930 m. Lietuvoje prof. T. Ivanausko iniciatyva sistemingai paukščius žieduoti pradėta metais anksčiau – 1929 m. Tuo metu žiedų su lietuviškais įrašais dar nebuvo. Paukščiai buvo žieduojami vokiškais Rasytės ornitologinės stoties žiedai. 1931 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškus žiedus paukščiams su įrašu „Université Lithuanie“, o vėliau – „MUS. ZOOL. LITUANIA“. Dabar naudojami žiedai, turintys įrašą „ZOOL. MUSEUM KAUNAS LITHUANIA“.
Įsteigus Ventės rago ornitologinę stotį kasmet buvo sužieduojama po 2–4 tūkst. paukščių, daugiausia varnėnų, liepsnelių, didžiųjų, mėlynųjų, juodųjų ir ilgauodegių zylių, raudonuodegių ir kt. Iš pradžių sparnuočiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius.
1929–1938 m. Ventės rage buvo sužieduoti 22 493 sparnuočiai. 1946 m. rašytame laiške Ventės rago stoties paukščių žieduotojas M. Posingis pranešė: „84 000 su viršum turiu sužiedavęs.“ Deja, duomenų apie paukščių žiedavimą šioje vietovėje nuo 1939 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos neišliko.
Kauno zoologijos muziejaus darbuotojų dėka paukščių žiedavimas Ventės rage atnaujintas 1950 m.
Didžiausios gaudyklės pasaulyje
1959 m. buvo pastatytos pirmosios stacionarios 12 m aukščio ir 40 m pločio gaudyklės. Tuo laikotarpiu kasmet buvo sužieduojama 10–15 tūkst. paukščių. Vėliau gaudyklių įrengimo vietos ir jų skaičius keitėsi. Nuo 1962 m. sparnuočiai sistemingai buvo žieduojami ir Kuršių nerijoje, kur buvo pastatyta tokia pati gaudyklė. Nuo 1986 m. visus žiedavimo darbus Neringoje perėmė įsikūrusi nauja Neringos paukščių žiedavimo stotis.
1978 m. Ventės rage pastatyta didžioji paukščių gaudyklė. Naudojant elektrines gerves gaudyklė per 1–2 min. iškeliama ant 25 m aukščio stulpų. Po metų įrengta ir antra tokio tipo gaudyklė. Abi šios gaudyklės tebėra pačios didžiausios visame pasaulyje. Tačiau esant didesniam vėjui jomis paukščių nebuvo galima gaudyti, todėl gaudyklės būdavo nuleidžiamos ant žemės.
Paukščiai žieduojami ištisus metus
1982 m. ornitologinės stoties vedėjas Leonas Jezerskas sukūrė naujo tipo zigzaginę gaudyklę. Į ją paukščiai patekdavo ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Vėliau įrengtos dar kelios tokio tipo gaudyklės. Jomis paukščiai gaudomi bet kokiomis oro sąlygomis ištisus metus. Didžiulis zigzaginių gaudyklių privalumas yra tai, kad jose sparnuočiai neįsipainioja į tinklus, nesusižeidžia ir saugiai gali išbūti keletą valandų. Šios modernios gaudyklės itin veiksmingos Ventės rago nendrynuose ir krūmynuose, kur kasmet pagaunama ir sužieduojama daug kitų paukščių, nepatenkančių į didžiąsias gaudykles.
Rudens mėnesiais Ventės rage paukščių knibždėte knibžda. Ornitologinės stoties darbuotojams tada pats darbymetis: visus į gaudykles įkliuvusius paukščius reikia surinkti ir paženklinti. Darbuotis tenka nuo aušros ligi sutemų. Dabartiniu metu stotyje paukščiai žieduojami ištisus metus.
Kasmet sužieduojama 50–80 tūkst. sparnuočių
1929–2010 m. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai kartu su talkininkais sužiedavo daugiau kaip 2 mln. paukščių. Per tą laiką daugiausia žiedais paženklinta varnėnų (417 171), mėlynųjų zylių (381 627), didžiųjų zylių (375 719), ilgauodegių zylių (112 468), juodųjų zylių (85 675), paprastųjų nykštukų (90 262), liepsnelių (84 289), alksninukų (75 027), paprastųjų kikilių (56 889), šelmeninių kregždžių (54 794), ankstyvųjų pečialindų (46 289), urvinių kregždžių (40 503), ežerinių nendrinukių (37 615), rudagalvių kirų (29 608), mažųjų krakšlių (27 879), karietaičių (29 855), pilkųjų pečialindų (25 011), šiaurinių pilkųjų zylių (12 540), sodinių devynbalsių (11 103), rudųjų devynbalsių (10 595), pilkųjų devynbalsių (9 593). Iš viso sužieduotos 232 paukščių rūšys.
Vien per paskutinius 26 metus paženklinta 1,6 mln. sparnuočių. Dabar kasmet Ventės rage sužieduojama po 50–80 tūkst. paukščių. 2003 m. pasiektas rekordas – sugauta ir paženklinta per 105 tūkst. sparnuočių.
Kasmet iš įvairių Europos, Afrikos ir Azijos šalių gaunama 300–400 pranešimų apie Ventės rage žieduotus paukščius. Norint gauti daugiau žinių apie smulkiųjų paukščių migravimą, būtina sužieduoti daug šių paukščių. Pavyzdžiui, paženklinus 10 tūkst. kregždžių, gaunami tik 2–3 pranešimai iš jų žiemoviečių Afrikoje. Kur kas daugiau pranešimų Lietuvą pasiekia apie baltuosius gandrus: norint gauti 2–3 pranešimus, pakanka sužieduoti 100 gandrų.
Reikšminga ornitofaunistikai
Ventės rago ornitologinė stotis dalyvauja daugelyje svarbių tarptautinių programų, kurių tikslas – atskirų paukščių rūšių migravimo tyrimai. Stotis taip pat labai reikšminga ornitofaunistikai. Masiškai gaudant ir žieduojant paukščius, Lietuvoje užregistruota 20 naujų paukščių rūšių – baltabruvis nykštukas (1933 m.), svilikėlis (1938 m.), nykštukinė pečialinda (1962 m.), geltonbruvė pečialinda (1962 m.), poliarinis čimčiakas (1985 m.), vakarinė lakštingala (1987 m.), rudoji pečialinda (1991 m.), sibirinis erškėtžvirblis (1998 m.), miškinė starta (1998 m.), sajaninė pečialinda (1998 m.), raudonakė devynbalsė (2001 m.), alpinė devynbalsė (2006 m.) ir kt. Vien nuo 1984 m., plečiantis gaudyklių tinklui Ventės rage, sugauta net 15 naujų paukščių rūšių.
Visi ornitologinės stoties laimėjimai nebūtų pasiekti be entuziastingų, gamtą ir paukščius mylinčių žmonių pastangų. Įvairiu laiku Ventės rage paukščius žiedavo (o kiti ir tebežieduoja) Mikas Posingis, Antanas Vaitkevičius, Jonas Šeštokas, Vladas Rimkus, Teofilis Zubavičius, Vytautas Mackevičius, Leonas Jezerskas, Vasilijus Vasiliauskas, Ričardas Patapavičius, Alius Balbierius, Valentinas Pabrinkis, Vytautas Pareigis, Egidijus Kelpša, Salva Čenkus, Regina Rangienė, Vytautas Jusys ir kiti ornitologai.
Jau beveik 40 metų stočiai vadovauja L. Jezerskas. Jo pastangomis Ventės rage ne tik įrengtos modernios paukščių gaudyklės, bet ir rekonstruoti stoties ir švyturio pastatai, pastatytas ornitologinės stoties darbuotojų gyvenamasis namas, Ventės rago molas.
Migruojančių sparnuočių prieglobstis
Ventės ragas yra tikras migruojančių žvirblinių paukščių prieglobstis. Aplinkiniai Kuršių marių vandenys ne mažiau svarbūs yra ir migruojantiems vandens paukščiams. Dėl gausybės migruojančių paukščių ši vietovė tapo žinoma tarptautinei gamtosaugininkų visuomenei, kurie numatė ir išskirtinį šios teritorijos gamtosauginį statusą.
Lietuvos ir užsienio ornitologams Ventės ragas išlieka ir viena seniausių paukščių žiedavimo bei tyrimo stočių, kur atvykti yra daugelio paukščių stebėtojų svajonė.
Daugiau informacijos: http://www.vros.lt/