Pirmojo Pasaulinio karo metu pastatas buvo apšaudytas ir smarkiai nukentėjo. XX a. 3–4 dešimtmečiais rekonstruotas. Mūrinė dviaukštė vila su mansarda tarpukariu priklausė studentų-ateitininkų organizacijai.

Daugiau informacijos – https://www.palangatic.lt/lankytinos-vietos/marsrutas-atrask-senasias-palangos-vilas/

Raudonas keturbriaunis metalinių konstrukcijų Šventosios švyturys pastatytas 1957 metais, 780 m atstumu nuo jūros. Jo aukštis 39 m. Švyturys – tai navigacinis ženklas, kurio signalo matomumas siekia 31 km. Per visą eksploatacijos laikotarpį Šventosios švyturys nėra užgesęs ilgiau negu valandą. 1964 metais jame įrengtas garso signalas. 2000 metais buvo atlikta kapitalinė švyturio rekonstrukcija, imta naudoti nauja ir moderni įranga. Švyturys stovi netoli Šventosios gatvės, jo teritorija yra aptverta.

Daugiau informacijos: https://www.palangatic.lt/lankytinos-vietos/sventosios-svyturys/

Daugiau informacijos: https://www.palangatic.lt/lankytinos-vietos/skulptura-zvejo-dukros/

„Labryčio“ take taip pat įrengti dviračių stovai, mediniai suolai bei šiukšlių dėžės. Tad „Labrytys“ sporto entuziastų nestokoja ne tik vasarą, bet ir atvėsus orams. 

Daugiau informacijos: https://www.palangatic.lt/pramogos-ka-veikti/begimo-takas-labrytys/

Iki šiol nėra žinoma tiksli pavadinimo kilmė. Pasak legendos, ši kalva yra kunigaikščio Naglio kapas, supiltas sielvartaujančios žmonos. Archeologai išties kalne rado įvairių istorinių laikotarpių palaidojimų. Vienas iš jų – XV-XVI a. vyro kapas, į kurį įdėtas ir maišelis su gintaro gabalėliais. Istorikai tvirtina, kad XV a. čia buvęs piliakalnis, paminėtas kryžiuočių metraščiuose. Manoma, kad ant kalno buvusi senovinė baltų alkavietė, nes senuosiuose kalno sluoksniuose aptikta įvairiausių deginimo pėdsakų, o vėlesniuose – XVI – XIX a. kapaviečių su kuršių papuošalais.

Pavadinimas „Naglis“ kildinamas iš germanų vartoto žodžio, reiškiančio vinį, arba iš latviško žodžio, reiškiančio gvazdiką, arba, kaip sakydavo kai kurie senieji palangiškiai, prisimenant kalne palaidotas „naglos“ mirties aukas – skenduolius, savižudžius ar nužudytuosius.

Tarpukariu tai buvo mėgstama romantiškų susitikimų vieta, daugkart tapyta, ir vadinta tiesiog Žuvėdrų kapais arba Kapų kalnu.

Mūsų dienomis kalnas yra malonių pasivaikščiojimų vieta, kur puikiai girdisi jūros ir pušų ošimas, o tūkstantmečių paslaptys glūdi giliai po baltu smėliu.

Daugiau informacijos: https://www.lietuvoskurortai.lt/lankytinos-vietos/naglio-kalnas/

Liepos pradžioje lankytojus pakviesime į muzikologės Beatos Baublinskienės  paskaitą „Stanislovo Moniuškos laikų muzikinis salonas“. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais skaitykloje taip pat bus galima išvysti S. Moniuškos XIX a. leistus „Namų dainyno sąsiuvinius“, atskirus natų aplankus ir rinkinius iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomos kompozitoriaus natų kolekcijos, pasiklausyti jo muzikos iš senųjų plokštelių ir nūdienos atlikėjų įrašų.

Na, o kasdien į Palangos vasaros skaityklą užsukę lankytojai čia ras 10 kompiuterizuotų darbo vietų, belaidį interneto ryšį, populiariausius Lietuvos ir užsienio periodinius leidinius, naujausias ir skaitomiausias knygas, kurios šiemet skaitytojams bus skolinamos be piniginio užstato. Jaukią aplinką čia kuria Vilniaus dailės akademijos studentų sukurti vitražai (vadovė doc. I. Paltanavičiūtė), birželio mėnesį veiks Eglės Lipinskaitės (Marijampolė) tapybos paroda „Akimojis“, liepos mėnesį – Rimos Baukaitės (Klaipėda) piešinių pieštuku paroda „Linija, dėmė, linija“, rugpjūčio – Vaidės Gaudiešiūtės (Klaipėda) tapybos tušu paroda „Pamąstymai“. Vaikų skaityklą ir lauko terasą puošia Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokinių darbai.

Skaityklos darbo laikas: antradieniais–šeštadieniais 9–21 val.; sekmadieniais 10–20 val.; pirmadieniais – poilsio diena.
Adresas: Vytauto g. 72, Palanga.

Daugiau informacijos: https://welovelithuania.com/palangos-vasaros-skaitykla-atveria-duris-lankytojams/

XIX a. pabaigoje Palangą valdę grafai Tiškevičiai sumanė statyti prieplauką laivams, kurie gabentų grafų plytinėje gaminamas plytas. Prieplauka buvo pastatyta 1884 – 1888 metais, nuo jos į Klaipėdą bei Liepoją kursuodavo laivas „Phoenix“’. Vėliau, plytų eksportui nepasiteisinus, šiuo laivu buvo pradėti plukdyti keleiviai. Tačiau po audrų  prieplauką užnešdavo smėlis ir ilgainiui buvo suprasta- tiltas laivybai netinka.

Nuo 1892 metų jūros tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį, tad 1998 metais pastatytas naujas tiltas ant betoninių polių, kurio ilgis – 470 metrų.

Skvere prie jūros tilto 1961 metais buvo pastatyta dar vienu kurorto simboliu tapusi skulptūra „Jūratė ir Kastytis“ (skulptorė – N. Gaigalaitė).

Daugiau informacijos: https://www.palangatic.lt/lankytinos-vietos/juros-tiltas/

Kad itin gražioje vietoje, pušyne ties Birutės parku ir meno bei pramogų klubu „Kupeta“ esanti kone du hektarus apimanti naujoji laisvalaikio praleidimo erdvė būtų patraukli visokio amžiaus lankytojams, pirmiausia buvo sutvarkyta infrastruktūra – pakloti nauji takai, įrengtas apšvietimas, pasirūpinta mažąja infrastruktūra.

Kuriant lietuviškų pasakų parką, darbo turėjo ne tik miesto tvarkytojai, bet ir atraktyvias skulptūras kūrę menininkai – šiems teko ieškoti sprendimų, sujungsiančių šiuolaikinį meną su šimtmečius menančia liaudies kūryba.

Parke pristatomos menininkų Andriaus Petkaus (pasaka „Lapė ir ąsotis“), Algio Kasparavičiaus („Seku seku pasaką“), Gedimino Mažinto („Pupa“) bei Rolando Šmito („Saulė ir Mėnulis“) skulptūros, sukurtos lietuviškų pasakų motyvais. Kiekviena iš jų galima ne tik grožėtis, bet ir „išbandyti“ – laipioti, sukioti atskiras skulptūrų detales ar kitaip žaisti. Pasak šio projekto meninės dalies kuratoriaus A.Petkaus, kuriant skulptūras didelis dėmesys skirtas ne  tik jų atraktyvumui, bet, svarbiausia – meninėms išraiškoms.

Ties kiekviena skulptūra įrengta informacinė lentelė, kur galima ne tik perskaityti pasaką, bet ir, paspaudus specialų mygtuką, išgirsti ją sekamą Ingos Valinskienės balsu. Kol kas vaikus dominančios istorijos bus pasakojamos tik lietuviškai ir angliškai, ateityje pasakos bus įgarsintos ir dar keliomis užsienio kalbomis.

Prie Savivaldybės iniciatyvos įkurti dar vieną šeimoms patrauklią poilsio erdvę, noriai prisijungė ir verslininkai – lėšų skulptūros sukurti skyrė viešbučiai „Palanga“, „Kerpė“, „Palangos vėtra“, sveikatos centras „Energetikas“ bei restoranas „A-petit“.

Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, kuriant lietuviškų pasakų parką siekta ne tik visuomenei, ypač – šeimoms su vaikais pasiūlyti dar vieną atraktyvią laisvalaikio praleidimo erdvę, bet ir skatinti lietuvybę – klausydamiesi įgarsintų pasakų, vaikai susipažins su lietuvių liaudies kūryba.

Daugiau informacijos – https://www.palangatic.lt/pramogos-ka-veikti/pasaku-parkas/

Rekonstruotoji Grafų Tiškevičių alėja tarsi perkelia į praeitį – ši viešoji erdvė alsuoja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dvasia. Atnaujinta alėja – palangiškių padėka kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams. Todėl ne atsitiktinai alėją puošia dvi skulptūrinės kompozicijos, kurias sudaro bronzinės skulptūros „Grafienė Antanina Sofija Loncka – Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“. Kompoziciškai šios dvi skulptūros sudaro vieną kūrinį, apjungiantį alėjos dalį, patenkančią į Palangos Kurhauzo pastato vertybės teritoriją. Jų kūrėjai – skulptorius Klaudijus Pūdymas, architektė Snieguolė Stripinienė.

Skulptūrų kompozicijas jungia dekoratyvi, nerūdijančio metalo juosta grindinyje, kurioje pasikartojančiu ritmu išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“.

Grafų Tiškevičių alėją taip pat puošia originalūs retro stiliaus šviestuvai, grindinys bei mažoji architektūra.

Dar viena alėjos puošmena – ties Kęstučio gatve atstatyti raižiniais puošti istoriniai vartai, nuo seno simbolizuodavę, jog vasarotojai pasitinkami ir kviečiami aplankyti Tiškevičių kurorte įkurtą Kurhauzą. Remiantis senosios Palangos istorijos tyrinėtojų sukaupta medžiaga, raižiniais puošti mediniai vartai buvo pastatyti pagal Richardo Dorschfeldto parengtą ir 1901 metais Štutgarte išleistą iliustracijų rinkinį „Holzbauten der Gegenwart“ („Dabartiniai mediniai pastatai“). Istorikų manymu, šis albumas – pagrindinis Palangos kurorto vartais vadinamojo medinio kūrinio projekto šaltinis.

Daugiau informacijos: https://www.palangatic.lt/lankytinos-vietos/grafu-tiskeviciu-aleja/

Daugiau informacijos: http://www.krastogidas.lt/objektai/295-senoji-laivu-gelbejimo-stotis-nemirsetoje