Neringa – Grynas takas

Parnidžio pažintinis takas

Monika — Thu, 08 Jul 2021 11:29:27 +0000

Keliaujant 1800 m ilgio taku, galima pamatyti įvairiausių augalų, kerpių, grybų, vabzdžių, paukščių, pasigrožėti gamta, pasisvečiuoti „genio kalvėje“, susipažinti su „medžio biografija“. Mažieji galės paišdykauti sveikatingumo take. Maršruto pradžią ir pabaigą žymi rodyklė. Visą pažintinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai, kurių viršutinės briaunos nudažytos balta ir žalia spalvomis. Atskirus objektus žymi informaciniai stendai su trumpu aprašymu. 2009 m. takas papildytas 9 informacinėmis rodyklėmis, kurios padės lengviau rasti kelią link Parnidžio kopos. Šios rodyklės ne tik nurodo kryptį ir atstumą, bet ir informuoja apie pėsčiųjų trasą bei sveikatingumo taką, primena Parko lankymo taisykles.

Daugiau informacijos – https://visitneringa.com/lt/ka-nuveikti/parnidzio-pazintinis-takas/

Vecekrugo kopa

Monika — Mon, 03 May 2021 06:34:01 +0000

Žmonių rankomis per kalvas nutiestas žalias kalnapušių kilimas visu savo grožiu atsiskleidžia nuo Senosios smuklės kalno (kuršiškai Vecekrugo), esančio tarp Preilos ir Nidos, Karvaičių kraštovaizdžio draustinyje. Pasakojama, kad jo papėdėje stovėjusi smuklė. Ši kopa dunkso už 1,5 km į pietus nuo Preilos, priešais Preilos ragą. Tai pati aukščiausia Kuršių nerijoje apželdinta kopa, atverianti ties Bulvikio ragu paplatėjusios Kuršių nerijos panoramą, slėnių mišką, pamario palvės gojelius, marių krantų apybraižas. Ne mažiau įspūdinga ir pati kopa, žalią rūbą perjuosusi baltomis smėlio rėžių įstrižainėmis. Ypač didingai kalnas atrodo, žvelgiant į jį nuo šiaurės pusės. Vecekrugo kalno aukštis apie 67,2 m. Jį pasiekti lengviausia važiuojant dviračių taku.

Daugiau informacijos: http://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti/gamtos-objektai/vecekrugo-kopa/

Bulvikio ragas

Monika — Wed, 19 May 2021 06:38:00 +0000

Tai plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Manoma, kad rago ir šalimais esančios įlankos pavadinimas kilo nuo kuršiškos pavardės Bulvikis. Tačiau egzistuoja ir dar vienas šio vardo kilmės aiškinimas: švedų kalboje žodis „bolja“ reiškia „banga“, o „vik“ – „įlanka“, tad gali būti, kad Bulvikio pavadinimas yra švediškos kilmės.
Prieš apželdinant didžiąsias kopas, Bulvikio ragas labai greitai augo: 1837 – 1910 m. kasmet pailgėdavo vidutiniškai 7 m. Šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas – ragas plaunamas marių srovių, jis nepaliaujamai mažėja.
Nuo Bulvikio rago ir įlankos atsiveria puiki Kuršių marių pakrančių panorama, matosi Ventės ragas. Esant geram matomumui kita Kuršių marių pakrantė atrodo ranka pasiekiama, tačiau šis įspūdis apgaulingas: marių plotis tarp Bulvikio ir Ventės ragų siekia daugiau nei 8 km, o gylis apie 3 m.

Daugiau informacijos – http://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti/gamtos-objektai/bulvikio-ragas/

Avino kalnas

Monika — Wed, 19 May 2021 06:32:43 +0000

Avikalnis yra Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Čia yra ir gamtos paminklo – parabolinių kopų – komplekso pietinė dalis, paprastųjų pušų senieji medynai (sengirės fragmentai), kuriems jau daugiau kaip 230 m. Visas Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio plotas – 260 ha. Jis įsiterpęs tarp Juodkrantės rekreacinės zonos ir Naglių gamtos rezervato.

Daugiau informacijos – http://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti/panoramos/avino-kalnas/

Tylos slėnis

Monika — Wed, 19 May 2021 06:42:38 +0000

Šiaurinėje Parnidžio kopos papėdėje yra tylos slėnis – rami vieta, apsupta kitų kopų. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui paminėti 1991 m. Slėnio pradžioje buvo pastatytas pakelės stulpas. Čia prasideda Parnidžio pažintinis takas.

Daugiau informacijos – http://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti/gamtos-objektai/tylos-slenis/

Pervalkos švyturys

Monika — Wed, 19 May 2021 06:35:27 +0000

Kuršių mariose ties Pervalka, priešais Birštvyno iškyšulio Žirgų ragą stovintis Pervalkos švyturys buvo pastatytas ir pradėjo veikti 1900 m. lapkričio 27 d. Tai vienintelis švyturys Kuršių mariose, įrengtas ne sausumoje, o mariose, ant nedidelės dirbtinės salos. Švyturio aukštis – 14 m. Švyturys veikia automatiškai – siunčia baltus signalus matomus už 13 km. Švyturio pamatai akmens mūro, pats švyturys cilindro formos, į viršų siaurėjantis, sienos kniedytų metalo lakštų, varpo formos skardinis stogas. Viduje – metaliniai laiptai ir apėjimo aikštelė su metaliniais turėklais. XX a. pradžioje švyturio šviesą skleidė žibalinė lempa, kurios žibalo atsargas kasdien papildydavo vidaus vandenų priežiūros laivas. Šiuo metu švyturyje įtaisyta plūduro lempa su foto elementu. Švyturys buvo perstatytas du kartus: 1948 m. ir 1960 m., sala sutvirtinta betono blokais. 2006 m. buvo atliktas švyturio kapitalinis remontas.
Švyturys pasiekiamas laivu ir matomas nuo Kuršių nerijos kranto.

Daugiau informacijos – http://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti/svyturiai/pervalkos-svyturys/

Itališkas vaizdelis

Monika — Wed, 19 May 2021 06:40:19 +0000

1931 metais „Rotary“ klubo narių susirinkime Miunchene Th. Mannas skaitė pranešimą „Mano vasarnamis“. „Tas vietas reikia pamatyti kaip Italiją ar Ispaniją“, – teigė rašytojas. „Itališkas vaizdelis“ – peizažas nuo Th. Manno namo verandos, nepakartojami vaizdai, kurių kartą pamatęs pasiilgsti kaip artimiausio žmogaus.
Gležna pušelė, išlinkusiu kamienu, žemiau stovintys žvejų namai, dešinėje pusėje atsiveriantis Kuršių marių vaizdas ir tolumoje matomas Bulvikio ragas – toks Nidos gamtovaizdžio motyvas, atsiveriantis nuo Uošvės kalno Skruzdynėje, XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje dailininkų ir fotografų pradėtas vadinti „Itališku vaizdu“. Nors iki šiol negalima tiksliai pasakyti, kada ir kodėl jam prigijo šitas vardas, pamėgtą Nidos gamtovaizdžio motyvą savo paveiksluose tapė daugelis čia dirbusių dailininkų, iš jų: B.F.Behrendt, E. Wirth, W. Riemann, M. Pechstein, E. Mollenhauer ir kiti. 1930 m., Thomui Mannui pasistačius vasarnamį ant Uošvės kalno, „Itališkas vaizdas“ pradėtas sieti su rašytojo vardu.

Daugiau informacijos – http://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti/panoramos/italiskas-vaizdelis/

Mirties slėnis

Monika — Wed, 19 May 2021 06:45:04 +0000

Šis slėnis yra tarp Parnidžio ir Sklandytojų kopų. Ten 1870 – 1872 m. buvo įkurta karo belaisvių – prancūzų stovykla. Dėl blogų kalinimo sąlygų, išsekimo, ligų daug belaisvių mirė. Jie buvo laidojami čia pat įrengtose stovyklos kapinėse, todėl slėnis ir pavadintas šiuo vardu.

Daugiau informacijos – http://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti/istoriniai-objektai/mirties-slenis/

Garnių ir kormoranų kolonija

Monika — Wed, 19 May 2021 06:30:49 +0000

Tik išvažiavus iš Juodkrantės Nidos link, dar nepakilus į statųjį Avino kalną, sengirėje yra kitas – Garnių kalnas, vardą gavęs nuo netoliese įsikūrusios pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje. 2000 metų duomenimis, joje perėjo 582 pilkųjų garnių ir 1361 didžiųjų kormoranų pora.
Vargu ar įmanoma atsakyti į klausimą, kada garniai apsigyveno Juodkrantės apylinkėse? XIX a. viduryje jie buvo įprasta kasdienybės detalė. Galima drąsiai tvirtinti, kad šie ilgakojai paukščiai gyveno XVII a. ar net gerokai seniau.
Kas paskatino garnius perkelti savo lizdavietes iš šiaurinių Juodkrantės apylinkių į pietines? Istoriniai šaltiniai pasakoja apie jų kovą su agresyviu atėjūnu – kormoranais. Kormoranai (Phalacrocorax carbo L. arba Carbo cormoranus), kitaip vadinami jūrų krankliais ”Corvus marinus”, Juodkrantėje pasirodė 1803 m. Jie apsigyveno greta garnių ir ėmė užiminėti šių lizdavietes. Palaipsniui garniai buvo išstumti į pakraščius. Jie pradėjo migruoti piečiau Juodkrantės. Po 10 metų susidarė dvi atskiros garnių ir kormoranų kolonijos pietiniame ir šiauriniame Juodkrantės pakraštyje.
Kormoranų ir pilkųjų garnių kova
O. Glagau taip pat aprašo keistą kormoranų ir pilkųjų garnių tarpusavio kovą, kurią laimėjo kormoranai ir kuriam laikui išstūmė pilkuosius garnius.
Kormoranai perkėlė savo koloniją į pietus šalia garnių. Šį kartą į garnių bei kormoranų santykius įsikišo žmogus. Atsižvelgdama į vietos girininkų rekomendacijas ir vietos žvejų skundus, Prūsijos valdžia leido išnaikinti juoduosius atvykėlius.
Iki 1978 m. didieji kormoranai buvo labai reti svečiai Lietuvos pajūryje bei Kuršių mariose. Vėliau šiuose regionuose laikas nuo laiko sutinkami tik pavieniai paukščiai, dažniausiai – pavasarinės ir rudeninės migracijos laikotarpiais.
Kita kormoranų banga pasiekė Juodkrantę 1974 – 1978 m. Neperintys paukščiai buvo stebimi įvairiose marių platybėse, įvairiu metų laikotarpiu. Greitai juodieji paukščiai įsikūrė šalia garnių.
Palaipsniui garniai buvo priversti užleisti didesniąją dalį savo lizdaviečių įsibrovėliams, o 1995 m. užregistruotas pats mažiausias perinčių garnių kiekis.
Dabar greta viena kitos egzistuoja dvi – garnių ir kormoranų kolonijos. 2002 m. apskaitos duomenimis čia peri 500 porų pilkųjų garnių ir 2000 porų didžiųjų kormoranų. Sukti pirmuosius lizdus kormoranai pradėjo 1989 m., jų gausumo kreivė auga, o kada stabilizuosis ir kokios bus jų konkurencijos pasekmės, parodys ateitis. Kormoranus bei garnius gina įstatymai, todėl apie dirbtinį jų mažinimą iki šiol nėra jokios kalbos.
Dabartiniu metu kormoranai yra gana įprasti paukščiai, o jų gausumas mariose nuolat didėja. Vietiniai žvejai bei miškininkai yra nepatenkinti dėl minėtųjų paukščių daromos žalos.

Daugiau informacijos – http://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti/gamtos-objektai/garniu-ir-kormoranu-kolonija/

Garsų gaudyklė

Monika — Wed, 19 May 2021 06:27:21 +0000

Juodkrantės sengirėje, Dendrologiniame take, įrengta įspūdinga garsų gaudyklė, primenanti megafoną. Ši trijų metrų aukščio ir tiek pat ilgio medinė garsų gaudyklė turi siaurąją ir plačiąją angas. Pridėjus ausį prie siaurosios angos ar įžengus į plačiąją galima klausytis „sugautų“ miško garsų bei mėgautis supančia aplinka. Tačiau tam penkių minučių neužteks, įžengus į plačiąją gaudyklės angą, reikėtų pabūti apie pusvalandį, tuomet išgirsite daugybę plika ausimi nepagaunamų miško garsų. Šis medinis prietaisas juos „sugauna“, sustiprina garsą viduje, ir žmogus gali mėgautis miško simfonija labiau nei šiaip vaikščiodamas mišku. Toks ir yra garsų gaudyklės įrengimo tikslas – lankytojams suteikti galimybę patirti naujus įspūdžius, sustiprinti pojūčius, pajusti aplinką.
Garsų gaudyklę rasite nuo Dendrologinio tako pradžios paėję apie kelis šimtus metrų, keliukas išsišakos, o Jūs sukite į kairę. Būtent ten, miško proskynoje, ir pastatytas įrenginys. Beje, Jūs eisite miško taku, kuris kadaise vokiečių buvo vadintas Bloksbergo promenada. Garsų gaudyklę rasite sekdami rodyklėmis, miniatiūrinėmis gaudyklės kopijomis. Šalia naujojo objekto pastatytas informacinis stendas su QR kodais, kuriuos nuskaičius išmaniaisiais telefonais galima pasiklausyti paukščių giesmių. Garsų gaudyklę bei nuorodas sukūrė ir pastatė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai.

Daugiau informacijos – http://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti/skulpturos-paminklai/garsu-gaudykle/