Klaipėdos raj. – Grynas takas

Karklė

Monika — Thu, 08 Jul 2021 07:42:45 +0000

Karklė – vienintelis žvejų kaimas Lietuvoje prie Baltijos jūros, Pajūrio regioniniame parke, kuris yra išlaikęs etnografinį savitumą, istoriją ir tradicijas. Akmenuoti ir balto smėlio paplūdimiai, grynas pušų ir jūros kvapo prisodrintas oras bei bangų ošimas, sveikatingumo trasos, dviračių takai, nuvingiuojantys per nuostabias pajūrio pievas ir pušynus, įstabaus grožio gamtos paminklas – Olando Kepurės skardis užburia kiekvieną ir vilioja išskirtinio poilsio bei jūros terapijos išsiilgusius keliautojus.

Čia laukia 3 skirtingo ilgio Sveikatos takai, pažymėti skirtingomis spalvomis, o visa 12 km trasa pareikalaus tiek kalorijų, kiek jų gaunama iš pusės šokoladinio torto. Pabodus vaikščioti, jodinėjama. Aplink Karklę įsikūrę net keletas žirgynų, kurie ne tik moko jodinėti pradedančiuosius, bet ir kviečia į žygį ant žirgų prie jūros. Būtina aplankyti ir netoliese esančius Antrojo pasaulinio karo bunkerius, Kuršių laikus menantį Kukuliškių piliakalnį, senąsias žvejų kapines ir išsiaiškinti gintaro gydomąsias savybes bei jo gaudymo paslaptis. Aštrių pojūčių mėgėjams siūloma išbandyti skrydį parasparniu su patyrusiu pilotu ir pasigrožėti Olando Kepurės vaizdais iš paukščio skrydžio.

Ypač daug dėmesio sulaukia kasmet, rugpjūčio mėnesį, paplūdimyje, ant jūros kranto, vykstantis muzikos festivalis „Karklė live music beach“. Aktyvi vietos bendruomenė rugsėjo mėnesį kviečia dalyvauti tradicinėje pajūrio bendruomenių šventinėje sueigoje ,,Menkinė“, kurioje pristatomi tradiciniai amatai, žaidimai, tradicinė žuvienė su menke ir vietos folkloras.

Daugiau informacijos – https://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/gargzdu-parkas/

Pakrantės altilerijos baterija „Memel Nord“

Monika — Wed, 07 Jul 2021 07:41:47 +0000

Pakrančių apsaugos baterija – tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros, įrengti Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos. Buvo numatytos pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijos. Viena turėjo būti pastatyta Smiltynėje netoli Kopgalio – „Memel Sud“ („Klaipėda – pietūs“), kita – „Memel Nord“ („Klaipėda – šiaurė“) – už Girulių, Kukuliškių kaime. Tačiau buvo baigta tik viena baterija – esanti Kukuliškiuose. „Memel Nord“- ne tik bunkeris, bet ir mūsų krašto istorija, su kuria būsite supažindinti naujai, įvairiapusiškai. Galėsite nusikelti į XX a. – 70 metų atgal. Pajusti istorijos alsavimą, taikioje realybėje išbandyti save ar savo draugus. Pabūsite praėjusioje istorijos laiko atkarpoje, kurią galėsite įvertinti visai kitaip negu iki šiol.

Daugiau informacijos – https://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/gargzdu-parkas/

Gargždų miesto parkas

Monika — Mon, 10 May 2021 17:21:39 +0000

Gargždų dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XV a. pirmoje pusėje. XV-XVI a. dvaras priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms, vėliau – baronui Renė.

Parką XIX a. pirmoje pusėje ant Minijos upės šlaito įkūrė baronai Renės. Parkas rekonstruotas, išplėstas XX a. viduryje. Teritoriją sudaro lygi vakarinė terasa ir nestatus Minijos pakrantės šlaitas. Nuo jo atsiveria puikūs reginiai j apačioje vingiuojančią Miniją. Parką raižo tiesių, stačiais kampais susikertančių alėjų tinklas su trimis lenktų terasų takais.

Į rytus pratęsta pagrindinė alėja kerta stačiakampę alėjų suformuotą erdvę, iš kurios patenkama į Antrajame pasauliniame kare žuvusių karių kapines. Pagrindinę alėją pratęsia lenktas su pakopų grupėmis takas, kuriuo nusileidžiama prie upės. Einant juo, atsiskleidžia vaizdingi reginiai į Minijos slėnį.

Senojo parko ašies tęsinyje, kitapus Minijos, stūkso garsus XIII a. piliakalnis. Naujojo parko ašis nutęsta išilgai Minijos pasienio briaunos. Parkas dėl ryškiai išsiskiriančių dviejų skirtingų dalių laikytinas sudėtiniu.

Daugiau informacijos – https://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/gargzdu-parkas/

Drevernos apžvalgos bokštas

administrator — Thu, 27 Apr 2017 08:09:45 +0000

Užkopę į Kuršių marių pakrantėje pastatytą 15 m aukščio apžvalgos bokštą, pasijusite tarsi senosios mitologijos milžinai, žvelgiantys į savo valdas: Drevernos apylinkes, marias, už jų plytinčią Kuršių neriją. Galbūt jums pasiseks ir virš vandenų išvysite medžiojantį stambiausią Lietuvos plėšrųjį paukštį – jūrinį erelį.

Daugiau informacijos: https://www.lithuania.travel/lt/vieta/drevernos-apzvalgos-bokstas

Lietuvininkų ąžuolynas Agluonėnuose

Monika — Mon, 10 May 2021 17:54:07 +0000

Dar 1990-aisias Agluonėnuose 6 hektarų plote pradėti sodinti galią ir tvirtumą simbolizuojantys medžiai – įkurtas Lietuvininkų ąžuolynas. Kelią į Mažosios Lietuvos istoriją menantį ąžuolyną, kuriame dabar auga apie 300 medelių, žymi agluonėniškio Jono Čepo suprojektuota, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirta arka.

„Ji mena Agluonėnų herbą, simbolizuoja griūvantį namą. Įžengus pro arką galime matyti krikštus, pastatytus žymiems Mažosios Lietuvos veikėjams – Martynui Mažvydui, Vydūnui, Ievai Simonaitytei ir kitiems“, – pasakojo J. Čepas.

Ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, nuspręsta greta Lietuvininkų ąžuolyno „laiko spiralės“ forma pasodinti 100 glaustašakių ąžuolų.

Idėja iš 100 medelių sukurti „laiko spiralę“ kilo taip pat J. Čepui, beveik 30 metų prižiūrinčiam Lietuvininkų ąžuolyną.

„Laiko spiralė simbolizuoja gyvenimą, jo sukimąsi, vystymąsi, daug galima kalbėti apie šį simbolį“, – sakė idėjos autorius.

Medelių sodinimas įgyvendintas trimis etapais – pirmieji 39, skirti šalies istoriniams įvykiams, iškilioms asmenybėms pažymėti, pasodinti dar 2017-aisiais, vėliau, 2018-ųjų pavasarį – ir likusieji 61. Trečiasis iniciatyvos etapas – atidarymas, kuris dėl nepalankių gamtos sąlygų iš planuotos liepos 6-osios perkeltas į Žolinės dieną.

„Daug kas nuo gamtos priklauso, nepavyko atidarymo surengti anksčiau, todėl pasirinkome Žolinę – simboliška data, bet atsitiktinė“,– teigė J. Čepas.

Daugiau informacijos – https://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/agluonenai-ir-vanagai/

Lakūno Stepono Dariaus gimtinė – muziejus

Monika — Mon, 10 May 2021 18:14:12 +0000

Lakūno S. Dariaus muziejus buvo įkurtas 1991 m. ir veikia atstatytoje S. Dariaus tėvų sodyboje. Gyvenamajame name ir klėtyje įrengtos ekspozicijos. 2007 m. memorialiniame parke pradėtas eksponuoti simbolinis granitinis kompasas žemėje, nuo kurio centro tiksliu azimutu pasodinti medeliai, žymintys pagrindines S. Dariaus gyvenamųjų vietų kryptis. Kompasas sukurtas remiantis „Lituanica“ lėktuve buvusio kompaso prototipu. Prie muziejaus, S. Dariaus memorialiniame parke veikia skrydžių lauko aikštelė. Koordinatės ARP N55.35‘42“ E021.51‘03“. LAM S. Dariaus gimtinė muziejus įgyvendina Lietuvos muziejų svetingumo programą, skirtą moksleiviams. Programos įgyvendinimo metu, 2017 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais, išanksto užsisakius, galite dalyvauti nemokamame edukaciniame užsiėmime „Lituanicos“ skrydis“.

Muziejuje veikia dvi ekspozicijos:

Ekspozicija, skirta Lietuvos aviacijos istorijai apžvelgti.
Ekspozicija, kurią sudaro M. Raštikio kolekcija.

Daugiau informacijos – https://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/lakuno-stepono-dariaus-gimtine-muziejus/

Litorinos takas

Monika — Tue, 18 May 2021 08:10:56 +0000

Ekologinis pažintinis takas „Litorina“ driekiasi Baltijos pajūriu. Žingsniuojant šiuo taku, Baltijos krantas tarp medžių sušmėžuos iš 15 m aukščio. Prieš maždaug 7500 metų čia tyvuliavo Litorinos jūra, kurios vandens lygis buvęs gerokai aukštesnis už dabartinės Baltijos. Todėl skyrėsi ir kranto linijos aukštis.
Sūroka Litorinos jūra pradėjo formuotis, kai maždaug prieš 7,5 tūkst. metų pietinėje ir vakarinėje Anciliaus ežero dalyje prasidėjo krantų grimzdimas. Susidarė dabartiniai Skagerakas ir Kategatas, per kuriuos į Anciliaus ežerą pateko Šiaurės jūros vanduo bei jai būdinga gyvūnija. Šiai gyvūnijai tipiškas buvo pilvakojis moliuskas Littorina littorea, kurio vardu jūra ir pavadinta. Šio moliusko paplitimas rodo ir padidėjusį jūros sūrumą. Politorininiu laikotarpiu, trukusiu apie 4000 metų, Baltijos jūra, kartu ir Lietuvos krantai, pamažu įgijo dabartinius kontūrus, jūroje įsivyravo dabartinė augalija ir gyvūnija.

Daugiau informacijos – https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/ekologinis-pazintinis-takas-litorina/4325

Sveikatos takai

Monika — Tue, 18 May 2021 08:08:39 +0000

Sveikatos takų sistemą sudaro trys žiediniai takai: raudonasis – „Karklė“ 4 km, geltonasis – „Olando Kepurė“ 3,5 km ir mėlynasis – „Kalotė“ 4,5 km. Bendras sveikatos takų ilgis yra 12 km.

Pradėti vaikščioti Sveikatos takais galima bet kurioje jums patogioje ir patikusioje vietoje. Visi trys takai yra žiediniai – tad pasivaikščioję grįšite į tą vietą, nuo kurios pradėjote eiti. Galima pasirinkti vieną iš takų arba eiti visus 12 kilometrų visais takais, kurie yra paženklinti atitinkamomis spalvomis.

Pradėjus eiti nuo Pajūrio regininio parko direkcijos aikštelės nepasiklysti padeda rodyklės, o lentelėse randama informacija apie nueitą atstumą bei vaizdingi palyginimai, kiek kalorijų sudeginama nueinant atitinkamą atstumą. Tam panaudoti populiarūs maisto produktai ir patiekalai, todėl priverčia susimąstyti apie sveikesnę mitybą ir fizinį aktyvumą.

Einant Sveikatos takais ne tik pabūnama gryname ore, atsipalaiduojama, pasigrožima unikalia augmenija, bet pakeliui aplankomos ir Pajūrio regioninio parko lankytinos vietos:

Kalotės ežeras,
Pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“,
Kukuliškių piliakalnis,
Olando kepurės skardis,
senosios Karklės kapinės.

Sveikatos takai tinkami vaikščioti ir šiaurietiškomis lazdomis.

Kadangi Karklė turi unikalių gamtos išteklių (jūra, pušynai), kurie siejami su sveikatingumu, įvairaus tipo apgyvendinimo įstaigos siūlo su sveikatos turizmu susijusias paslaugas (terapijas, SPA procedūras, pirtis).

Daugiau informacijos – https://www.klaipedosrajonas.lt/pramogos-ka-veikti/sveikatos-takai/

Svencelės vandens sporto kompleksas

Monika — Tue, 18 May 2021 08:18:51 +0000

Svencelė – tai buriuotojų jėgos aitvarais meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje ir gamtos draustinių apsuptyje. Tai unikali vandens sporto oazė, kurioje kiekvienas gali mokytis „suvaldyti vėjus“ ir atsipalaiduoti. Svencelė, apsupta švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių, yra viena iš nedaugelio naujųjų rekreacinių teritorijų Klaipėdos regione. Ši vieta tapo nauju turizmo centru: iš Svencelės atsiveria vaizdas į Kuršių marių tolius ir pajūrio smėlio kopas, o nuo Klaipėdos miesto ir rajono kaimų ją skiria visiškai nedidelis atstumas. Ši vietovė ypatinga, nes joje linijiškai išsiskiria skirtingi gamtovaizdžio elementai – marios, kopos, nendrynai, atviros pievos ir miškai, vietos miesteliai ir kaimai.

Vandens sporto – jėgos aitvarų, vandenlenčių, burlenčių – mėgėjams čia yra įrengta vandens sporto ekstremalams skirta modernus rekreacinis kompleksas, įkurdintas ant Kuršių marių kranto. Vėjas, neparėpiamos erdvės, vanduo, kopų vaizdai antrapus marių, į kraštovaizdį įsiliejanti moderni gyvenvietė maloniai nuteikia kiekvieną atvykėlį.

Jėgos aitvarų bazė ir vandenlenčių parkas vienoje vietoje, geriausias derinys, koks gali būti. Jei nėra vėjo – tikrai nereikės tuščiai sėdėti ir laukti. Teritorijoje esančiame tvenkinyje įrengtas traukos reversinis kabelis vandenlentėms – wakeboard’ams. Dėl savo paprastumo ir nesudėtingumo slydimas vandenlente yra bene sparčiausiais pasaulyje populiarėjantis vandens sportas. Ir tikrai paprastesnis nei kaitavimas – pabandyti tikrai gali ir turi VISI!

Daugiau informacijos – https://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/svencele/

Lankupių kabamasis tiltas

Monika — Tue, 18 May 2021 08:13:48 +0000

Tai Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei pavadintas kanalas, kurio statybos vyko 1863–1873 m. . Kanalo statybos tikslas buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalą kasė vietos gyventojai ir tik paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus buvo atsiųsti prancūsų karo belaisviai. Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1,7 m. 1902 – 1904 m. įrengta 10 metalinių tiltų. Šiuo metu išlikę 2 tiltai su metalinėmis konstrukcijomis ir 7 tiltų atramų liekanos.Šiandien Vilhelmo kanalas – sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta.

Daugiau informacijos – https://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/karaliaus-vilhelmo-kanalas-ir-lankupiu-sliuzas/