KLAIPĖDOS UOSTAS IR KRUIZINIŲ LAIVŲ TERMINALAS. Danės g. 28
Klaipėdos uostas nuo XVI a. vidurio iki XVIII a. pab. buvo įsikūręs Danės upėje ir tęsėsi nuo upės žiočių apie 3 km. Uosto mažumas ir nedidelis jame apsilankančių lavų skaičius nulėmė tai, kad Klaipėda nepriklausė tuomet visą Baltijos jūros prekybą kontroliavusiai Hanzos sąjungai. Situacija pasikeitė XVIII a. antroje pusėje, kai Klaipėda tapo svarbiausiu medianos prekybos uostu Baltijos jūroje. 1749 – 1752 m. upės vagos apsauga nuo užnešimo smėliu Pietiniame ir Šiauriniame rage buvo pastatyti pylimai – molai, XIX a. per. krantinės buvo sutvirtintos mediniais poliais, buvo nuolat gilinamas upės farvateris. Nebeišsitenkant upėje dalis uosto infrastruktūros perkelta į Kuršių marių pakrantes. Antruoju Klaipėdos uosto suklestėjimo laikotarpiu laikomas tarpukaris, tuo metu jau Lietuvai priklausiusiame uoste palei Kuršių marias suformuotos naujos krantinės, sparčiai vystyta laivininkystė. 1986 m. pastatyta Tarptautinė jūrų perkėla, o 2003 m. miesto širdyje įkurtas Kruizinių laivų terminalas.
PAULIAUS LINDENAU LAIVŲ STATYKLOS STATINIŲ KOMPLEKSAS
Laivų statykla pavadinimu :Schiffswerft Memel Lindenau & Cie.,m Eizen- ind Holzchiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei” 1919 m. įkūrė iš Vėluvos kilęs laivų statybos inžinierius Paulius LIndenau. Čia buvo statomi burlaiviai, jūriniai, krovininiai, žvejybos, taip pat upiniai ratiniai ir sraigtiniai garlaiviai, keltai, ledlaužiai ir vilkikai. Vienas žymiausių – 1922 m. pastatytas pirmasis Klaipėdoje geležinis jūrinis krovininis garlaivis “CATTARO”. Tarpukariu dauguma laivų buvo statomi miesto ar Lietuvos valdžios užsakymu. 1938 m. įrengtas didelis naujų laivų statybos elingas, o po metų pastatytas didžiausias 2000 keleivių talpinantis laivas “Hegoland”. 1944 m. frontui artėjant prie Klaipėdos , Lindenau statykla evakuota ir 1947-2012 m. darbus tęsė Vokietijoje, Kylyje. Šiuo metu kompleksą sudaro korpusų dirbtuvė, vamzdžių dirbtuvė ir kalvė, valčių ir jachtų dirbtuvė, technologinis tiltas ir elingas su slipu. Didysis elingas priklauso AB “Klaipėdos laivų remontas” ir naudojamas pagal paskirtį.
KARALIŠKASIS SANDĖLIS. Priešpilio g. 4
Karališkasis sandėlis (buvęs valstybinis) – pastatytas XVIII a. pab. – XIX a. per. Jis vienas nedaugelio nenukentėjusių per didįjį miesto gaisrą 1854 m., todėl turi architektūrinę ir istorinę vertę. Tai mišrios architektūros pastatas, jo pirmas aukštas mūrinis, o antras – medinis karkasinės konstrukcijos, išsaugojęs planinę ir erdvinę struktūrą. Stogas dvišlaitis, pastogės dalyje įrengti dar du aukštai prekėms sandėliuoti. Galiniuose fasaduose buvo įrengtos durys, o virš jų – svirtys, jomis įkeldavo krovinius ir įvairias prekes. Išlikusi istorinė medinė sandėlio dalis – pagrindinė statinio vertybė ir grožis, todėl restauruojant laikanti konstrukcija liko beveik nepridengta. 2007 m. restauruotame 4 aukštų sandėlyje įsikūrė jachtklubas, įrengti dušai, sauna, skalbykla, ėmė veikti pilies uosto jachtų aptarnavimo centras ir „Pilies uosto“ restoranas-picerija. Antrajame aukšte įrengta specializuota parduotuvė, uostelio administracinės patalpos, o mansardiniuose aukštuose įsikūrę biurai.
KLAIPĖDOS PILIAVIETĖ, PILIES UOSTAS. Priešpilio g. 2
Memelburgas (šiandien Klaipėdos pilis) ilgą laiką buvo svarbiausias objektas, garantavęs miesto egzistavimą. Pirmoji medinė pilis prie Kuršių marių ir Danės pastatyta 1252 m., vėliau ją keitė mūrinės, o iki mūsų dienų išlikę Prūsijos princų vardais pavadinti Frydricho ir Karlo bastionai, statyti 1627 m. Renesansinė pilis gynybinę reikšmę prarado XVIII a. pab., tad pradėta griauti ir pardavinėti kaip statybinė medžiaga miesto gyventojams. Pilies gynybiniuose grioviuose tiesiai iš žvejų laivų buvo prekiaujama žuvimis. Pilies grioviu taip pat naudojosi 1885 m. įkurta buriavimo ir irklavimo draugija „Neptun“. 1945-2009 m. pilies teritorijoje veikė Klaipėdos laivų remonto įmonė, tik jai išsikėlus išlikusiuose ir iš dalies atkurtuose gynybiniuose grioviuose 2010 m. įkurtas mažųjų pramoginių laivų ir jachtų uostas. Šiandien pilies uostas gali priimti iki 70 pramoginių laivų ir jachtų ne ilgesnių nei 25 m., kurių grimzlė iki 2 m., o plotis iki 6 m.
FACHVERKINIS SĖMENŲ SANDĖLIS. Aukštoji g. 3
Fachverko tipo pastatų statybos tradicija XVI a. į Klaipėdą atnešta iš vokiškų ir olandiškų pajūrio miestų. Šio tipo pastatai išpopuliarėjo dėl nedidelio konstrukcijų svorio ir patrauklios kainos. Fachverkinės statybos pagrindą sudaro karkasas iš vertikalių, horizontalių, įžambių ir kampinių medžio konstrukcijų. Konstrukcijomis naudojama spygliuočių mediana, o karkaso užpildui – molis, šiaudai, taip pat plytos, kalkių skiedinys. Užpildas padengtas kalkiu tinku paliekant netinkuotą medinį karkasą. Daugelio XVII a. pab. – XVIII a. statytų fachverkinių pastatų sienos plonos – tik 14 cm, tačiau pirmas aukštas mūrinis, stogai mansardiniai arba vienšlaičiai, dengti čerpėmis. Seniausi Klaipėdoje išlikę fachverkiniai pastatai datuojami XVIII a. viduriu, dauguma jų ūkinės paskirties. Aukštojoje g. 3 esantis sandėlis yra aukščiausias išlikęs fachverkinis sandėlis Klaipėdoje, jo aukštis 16 m. šiame sandėlyje buvo sandėliuojami, rūšiuojami, supilami į statines ir parengiami išplukdyti linų sėmenys.
DIDŽIOJI VANDENS GATVĖ IR PIRMOSIOS LAIVŲ STATYKLOS VIETA. Tomo, Didžioji vandens ir Vežėjų g. sankirta.
Istorinis Mėmelis kūrėsi Danės upės deltoje susiformavusiose salose. Iki XVII vid. Miestą supo dvi Danės u-ės atšakos, tačiau kraštovaizdį pakeitė 1627-1629 m. pradėti statyti olandiško tipo miesto bastioniniai gynybiniai įtvirtinimai, kurie atkirto senąją Danės vagą ir ilgainiui pavertę ją stovinčio vandens pelke. Senamiestį nuo Frydricho (dar vadinto Odų) priemiesčio skyrusi upės atšaka galutiniai užpilta 1722 m., o jos vietoje suformuot Didžioji vandens gatvė. Palei naujai suformuotą gatvę buvo statomi pirklių namai. Archeologinių tyrimų metu senosios Danės atšakos pakrantėje, dabartinio „Dienovidžio“ skvero vietoje, aptikta viena seniausių laivų statyklų Klaipėdoje. Olandų pirkliai ir jūrininkai pirmieji Klaipėdoje užsiėmė laivų statyba. Šiandien skverą puošia ir jūrines tradicijas įamžina 10 jūrinės tematikos šiuolaikinių Lietuvos skulptorių darbų, o didžiojoje vandens gatvėje galima aplankyti KKKC Parodų rūmus bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejų.
BURLAIVIS „MERIDIANAS“
Burlaivis „Meridianas“ pastatytas 1948 m. Suomijoje, Turku laivų statykloje, kartu su kitais 90 tokio tipo burlaivių. Jis atiteko Tarybų Sąjungai kaip kontribucija po Antrojo pasaulinio karo. Atplukdytas į Klaipėdą 20 metų buvo naudojamas kaip mokomasis laivas, kuriuo plaukiodami praktikos sėmėsi apie 2-3 tūkst. Jūreivystės mokyklos mokinių. Į 3-4 mėn. praktiką išplaukdavo 50 kursantų ir 8 įgulos nariai. 1968 m. atliekant takelažo darbus žuvo 6 kursantai, tad nuspręsta pakeisti laivo paskirtį ir 1971 m. jis tapo prabangiu restoranu Klaipėdos širdyje. Iki 2012 m. „Meridianas“ nebuvo rimtai remontuotas, tad pasikeitus savininkams ir bandant išgelbėti laivą teko demontuoti 2/3 pažeistų medinių konstrukcijų ir apkaltos. Nuo 2014 m. jame vėl veikia restoranas, nedidelė istorinė ekspozicija laivo bare ir krantinėje. Kitoje upės pusėje esanti Laivadirbių krantinė žymi vietą, kur buvo vykdoma jūrinių laivų statyba. Žymiausias Klaipėdos laivų statytojas buvo B. Pyperis (Behrend Pieper), iš viso pastatęs 144 laivus.
BIRŽOS TILTAS
XVII a. į Klaipėdos (Mėmelio) miestą, apjuostą karališkojo tipo gynybiniais bastioniais įtvirtinimais, galima buvo patekti tik per trejus – Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Iki 1770 m. vienas seniausių miesto tiltų vadintas Tilto vartais, tačiau dešiniajame Danės upės krante pastačius pirklių biržą, tiltą imta vadinti Biržos tiltu. Tiltas miestui duodavo nemažų pajamų: kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį – tilto viduryje buvo atidaroma nedidelė anga, kad pralįstų burlaivių stiebai. Iš pradžių medinis buvęs tiltas 1807 – 1924 m. perstatytas septynis kartus. Po 1879 m. inžinieriaus Bernšteino iš Vysbadeno rekonstrukcijos metalinis tiltas tapo atveriamas net dviejose vietose, dideliems ir mažiems laivams atsidarydavo 19 ir 14 metrų pločio angos. Pokaryje atstatytas tiltas paskutinį kartą rekonstruotas 2006-2007 m. jo ilgis 51 m., plotis 17 m., aukštis 5 m. plieninis Biržos tiltas pakeliamas 50 laipsnių kampu iš abiejų pusių.
ROBERTO MEYERHOFERIO LAIVININKYSTĖS IR KELIONIŲ FIRMOS PASTATAS. Žvejų g. 2
Pirmasis Klaipėdos dangoraižis Meyerhoferio laivininkystės bendrovės užsakymu iškilo 1923 m. drėgnoje ir statyboms nepalankioje Danės krantinėje. Iš pradžių buvo planuota statyti 9 aukštų pastatą, tačiau dėl sudėtingų rūsio hidroizoliacijos darbų ir finansų trūkumo buvo pastatyti tik 7 aukštai. Pastatas susideda iš dviejų – vertikalios ir horizontalios – kontrasto principu gretinamų dalių, žvelgiant į jį matomos ekspresionizmo ir Bauhauzo architektūros mokyklos įtakos. Pastato architektūroje daug naujovių: pirmą kartą Klaipėdoje įrengtas liftas, naudotos naujoviškos medžiagos garso izoliacijai bei perdangoms, o tai leido laisvai planuoti vidaus erdves. Architekto Josuweito suprojektuotame pastate – apie 1000 m2 naudingojo ploto. Tarpukariu šiame pastate buvo įsikūrusi Klaipėdos krašto direktorija, Kelionių agentūra, bankas, o šiuo metu veikia kavinės ir biurai.
BURIUOTOJŲ KRANTINĖ IR ATMINIMO KNECHTAI. Buriuotojų krantinė
2013m. per Klaipėdos centrą vingiuojančios Danės krantinėmis nuo Kuršių marių iki Mokyklos gatvės tilto suteikti istoriniai, geografiniai arba su buvusia ar vykdoma krantinėse veikla susiję pavadinimai. Kairiojoje Danės upės krantinėje pavadintoje Buriuotojų krantine, galima išvysti 7 dekoratyvinius knechtus, kurie įprasmina ir pasauliui primena svarbius Lietuvos jūreivių žygdarbius. 1994 m. pastatytas knechtas skirtas keliautojui Gintarui Paulioniui, kuris irkline valtimi „Alfredas Jansenas“ perplaukė Baltijos jūrą, tačiau palaužtas audros nesugebėjo grįžti. Istoriniai knechtai skirti jachtoms „Audra“, „Lietuva“ ir „Dailė“, kurios 1989 m. pasipuošusios trispalvėmis perplaukė Atlanto vandenyną iš Klaipėdos iki Niujorko ir atgal. Taip pat jachtos „Ambersail“ įguloms, 2008-2009 m. apiplaukusioms pasaulį. Naujausias 2018 m. atidengtas atminimo knechtas skirtas lietuvių buriuotojui Broniui Ružinskui, kuris giliu sovietmečiu tapo pirmuoju lietuviu perplaukusių Atlanto vandenyną.
DANĖS UPIŲ UOSTO SANDĖLIAI. Žvejų g. 10 ir 12
Iki II pasaulinio karo Danės upėje vyko aktyvi laivyba, tad jos krantinės buvo apstatytos sandėliais. Pokaryje dauguma sandėlių buvo nugriauti, ankstesnį uosto krantinių užstatymą primena du po didžiojo miesto gaisro 1860-1871 m. statyti raudonų plytų sandėliai. Sandėlių architektūroje pastebima neogotikos elementų – tai laiptuoti frontonai, juos atkartojančios nišos, fasadai, puošti dekoratyvinėmis juostomis. Sandėlis Žvejų g. 4 – stačiakampio plano, dviaukštis su aukštų dvišlaičiu stogu, jis buvo vadinamas „Dange-Speicher“ (Dangės sandėlis). Jame buvo sandėliuojamos silkės, vėliau linų pakulos ir sėmenys. Greta esantis Žvejų g. 4a sandėlis iš pradžių buvo 3 aukštų, bet per II pasaulinį karą apgriautas ir aukštų pažemintas. Ant pastato šoninio fasado išliko „Germania-Speicher“ (Vokietijos sandėlis) pavadinimas, o ant durų raidės „DHB“, greičiausiai reiškiančios „Deutsche Handels Betriebe“ (Vokiečių prekybos įmonė). Sovietmečiu sandėlius eksploatavo prekybinės organizacijos. Žvejų g, 4 buvo laikomos rašymo priemonės, mokykliniai reikmenys, o Žvejų g. 4A – svaigieji gėrimai.
PILIES (KARLO) TILTAS
Siekiant pagerinti susisiekimą su sparčiai augančiu naujamiesčiu dešiniajame Danės krante, 1826 m. kelto per Danę vietoje pastatytas naujas medinis varstomas tiltas. Tiltas pavadintas Prūsijos princo Karlo, 1807-1808 m. gyvenusio Mėmelyje, vardu. Kaip ir Biržos tiltas, Karlo tiltas turėjo 11,6 m. pločio, o nuo 1902 m. 17,5 m. pločio atveriamą angą laivams praplaukti. 1904 m. tiesiant tramvajaus liniją į Smeltę, medinis Karlo tiltas pakeistas metaliniu. Dešiniajame Danės krante prie Karlo tilto 1854 m. įkurta karališkoji muitinė iki mūsų dienų neišliko, po karo upės paplautas pastatas nugriuvo. Paskutinis kapitalinis Pilies tilto remontas vyko 2014 m. ir miestui kainavo 12,9 mln. litų. Jo metu suremontuotos metalinės ir gelžbetoninės laikančiosios tilto konstrukcijos, atlikti hidraulinės tilto pakėlimo sistemos remonto darbai, pakeistas tilto pakėlimo mechanizmas, visa sistema automatizuota. Naujai sumontavus pakėlimo mechanizmą tiltas vos per kelias minutes pakeliamas 70 laipsnių kampu.
KARLO SANDĖLIAI. Žvejų g. 18/18a
Karlo sandėliais vadinami du raudonų plytų sandėliai statyti XIX a. viduryje. Pavadinimo kilmė siejama su šalimais buvusiu Karlo tiltu, kurį šiandien vadiname Pilies tiltu. Iki XVIII pab. vieta, kur stovi sandėliai, įėjo į pilies gynybinę zoną, todėl pirmieji civiliniai statiniai čia galėjo atsirasti XVIII-XIX a. sandūroje. Spėjama, jos sandėlį Žvejų g. 18 pastatė garsaus pirklio Karlo Emanuelio Volfo sūnus. Jame buvo laikomi grūdai, sėklos bei pašarai, šalimais įrengtas slipas, veikęs iki XIX a. pab. po nepriklausomybės atkūrimo sandėlyje kurį laiką veikė alternatyvios kultūros centras „Prieplauka“. Antrajame 2016 m. restauruotame raudonų plytų grūdų sandėlyje įkurtas „Michaelson boutique hotel“ viešbutis. Jo pavadinimas siejamas su pirmuoju šio sklypo savininku – žydų tautybės pirkliu Epraheimu Michaelsonu. Sovietmečiu vykdant remontą sandėliai prarado stoglangius, stoglovius ir lietvamzdžius, viduje padarytos pertvarkos, patobulinti išorės prekių pakėlimo mechanizmai.
KELTININKO NAMAS. Žvejų g. 20
Keltas į Kuršių neriją veikė nuo seniausių laikų, keliaujant pajūriu iš Rygos į Vakarų Europą čia buvo tiesiausias kelias. Kelto vieta iki XVII a. nėra žinoma, tačiau galima spėti, jog ji buvo mieste, kairiajame Danės upės krante. Pirmą kartą keltininko namas užfiksuotas XVII a. Klaipėdos pilies plane. Jame gyveno keltininkas, veikė kelto ir Rąsto užtvaros tarnyba (mokesčių surinkimas už naudojimąsi keltu). Vėliau keltininko namas buvo išplėstas į didesnį vieno aukšto pastatą su mansarda, o XIX a. per. Perstatytas į ištaigingą klasicistinio stiliaus pirklių namą su priestatais. Istorikų duomenimis, tai antrasis pagal senumą pastatas pietiniame upės rage. Pokariu šitas namas buvo paskirtas Baldomajai laivų remonto įmonei. Čia buvo įmonės dalies administracijos kabinetai, vaikų lopšelis ir darželis, iš ankštų patalpų Uosto gatvėje perkelta Prekybos ir kulinarijos mokykla (dabar – Turizmo mokykla). O 2008 m. restauruotame keltininko name įkurtas „Old Port Hotel“ viešbutis.
GRANDINIŲ (PASUKAMASIS) TILTELIS
Konsolinis pasukamasis tiltas pastatytas 1855 m. virš perkasos, jungiančios Danės upę su pilies fosa. Būtinybė šioje vietoje įrengti tiltą atsirado tik XVIII a. antroje pusėje, kai Klaipėdos pilis neteko strateginės reikšmės, o miesto pirkliai pilies griovius ėmė naudoti sieliams laikyti. Iškasus įplauką iš Danės upės pirklio Johann‘o Gottlieb‘o Graun‘io lėšomis pastatytas pirmas medinis tiltas. XIX a. vid. tiltas pagamintas iš kniedytos geležies, papuoštas grandinėmis, todėl iki II pasaulinio karo vadintas Grandinių tiltu (vok. Kettenbrücke). Pirminė tilto funkcija – kelias transportui. Tilto pasukimo mechanizmas yra rankinis, du žmonės jį pasuka taip, kad po juo esančia perkasa būtų galima įplaukti į buvusią Klaipėdos pilies fosą (gynybinį griovį). Tilto ilgis – 21,1 m., plotis – 4,34 m. technikos paveldo objektu pripažintas tiltas restauruotas 2009-2010 m. Tai vienintelis tokio tipo mechanizmas Baltijos šalyse. 2010 m. prie jo atidengta 2,4 m. aukščio bronzinė skulptūra „Juodasis vaiduoklis“.
