Video – Grynas takas

Vila „Komoda”

Monika — Thu, 08 Jul 2021 12:31:13 +0000

Viena reikšmingiausių ir gražiausių Palangoje grafų Tiškevičių giminės palikimo dalis – vila „Jūrapilis“ arba „Komoda“. Pastatyti dviejų aukštų itališko neorenesanso stiliaus vilą su terasa ant stogo apie 1895 m. užsakė grafas Feliksas Tiškevičius. Vila buvo skirta F. Tiškevičiaus broliui Aleksandrui Tiškevičiui ir jo šeimai. Manoma, jog vilą suprojektavo Lenkijoje gyvenęs italų kilmės architektas Leonardas Markonis. Analogiška vila, kurią projektavo L. Markonis, yra Monake, taip pat panašios stilistikos vilų yra Lenkijoje. Architektas buvo pažįstamas su grafais Tiškevičiais – Trakų Vokėje suprojektavo dvarą.

Pirmojo Pasaulinio karo metu pastatas buvo apšaudytas ir smarkiai nukentėjo. XX a. 3–4 dešimtmečiais rekonstruotas. Mūrinė dviaukštė vila su mansarda tarpukariu priklausė studentų-ateitininkų organizacijai.

Daugiau informacijos – https://www.palangatic.lt/lankytinos-vietos/marsrutas-atrask-senasias-palangos-vilas/

Parnidžio pažintinis takas

Monika — Thu, 08 Jul 2021 11:29:27 +0000

Keliaujant 1800 m ilgio taku, galima pamatyti įvairiausių augalų, kerpių, grybų, vabzdžių, paukščių, pasigrožėti gamta, pasisvečiuoti „genio kalvėje“, susipažinti su „medžio biografija“. Mažieji galės paišdykauti sveikatingumo take. Maršruto pradžią ir pabaigą žymi rodyklė. Visą pažintinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai, kurių viršutinės briaunos nudažytos balta ir žalia spalvomis. Atskirus objektus žymi informaciniai stendai su trumpu aprašymu. 2009 m. takas papildytas 9 informacinėmis rodyklėmis, kurios padės lengviau rasti kelią link Parnidžio kopos. Šios rodyklės ne tik nurodo kryptį ir atstumą, bet ir informuoja apie pėsčiųjų trasą bei sveikatingumo taką, primena Parko lankymo taisykles.

Daugiau informacijos – https://visitneringa.com/lt/ka-nuveikti/parnidzio-pazintinis-takas/

Kretingos muziejus ir Žiemos sodas

Monika — Thu, 08 Jul 2021 10:54:05 +0000

Kretingos muziejų ir Žiemos sodą rasite grafų Tiškevičių rūmuose, statytuose XIX amžiuje. Čia pamatysite Kretingos istorijos ir architektūros paminklus, susipažinsite su įdomia Kretingos dvaro pastato architektūra. 3-jų aukštų Žiemos sode – oranžerijoje pasigrožėsite visais metų laikais žaliuojančiais egzotiškais pietų kraštų augalais. Romantikos ištroškęs keliautojas galės pasivaikščioti tarp šimtamečių dvaro parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, pasivaikščioti tvenkinių pakrantėmis, pasvajoti prie Meilės akmens.

Karklė

Monika — Thu, 08 Jul 2021 07:42:45 +0000

Karklė – vienintelis žvejų kaimas Lietuvoje prie Baltijos jūros, Pajūrio regioniniame parke, kuris yra išlaikęs etnografinį savitumą, istoriją ir tradicijas. Akmenuoti ir balto smėlio paplūdimiai, grynas pušų ir jūros kvapo prisodrintas oras bei bangų ošimas, sveikatingumo trasos, dviračių takai, nuvingiuojantys per nuostabias pajūrio pievas ir pušynus, įstabaus grožio gamtos paminklas – Olando Kepurės skardis užburia kiekvieną ir vilioja išskirtinio poilsio bei jūros terapijos išsiilgusius keliautojus.

Čia laukia 3 skirtingo ilgio Sveikatos takai, pažymėti skirtingomis spalvomis, o visa 12 km trasa pareikalaus tiek kalorijų, kiek jų gaunama iš pusės šokoladinio torto. Pabodus vaikščioti, jodinėjama. Aplink Karklę įsikūrę net keletas žirgynų, kurie ne tik moko jodinėti pradedančiuosius, bet ir kviečia į žygį ant žirgų prie jūros. Būtina aplankyti ir netoliese esančius Antrojo pasaulinio karo bunkerius, Kuršių laikus menantį Kukuliškių piliakalnį, senąsias žvejų kapines ir išsiaiškinti gintaro gydomąsias savybes bei jo gaudymo paslaptis. Aštrių pojūčių mėgėjams siūloma išbandyti skrydį parasparniu su patyrusiu pilotu ir pasigrožėti Olando Kepurės vaizdais iš paukščio skrydžio.

Ypač daug dėmesio sulaukia kasmet, rugpjūčio mėnesį, paplūdimyje, ant jūros kranto, vykstantis muzikos festivalis „Karklė live music beach“. Aktyvi vietos bendruomenė rugsėjo mėnesį kviečia dalyvauti tradicinėje pajūrio bendruomenių šventinėje sueigoje ,,Menkinė“, kurioje pristatomi tradiciniai amatai, žaidimai, tradicinė žuvienė su menke ir vietos folkloras.

Daugiau informacijos – https://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/gargzdu-parkas/

Pakrantės altilerijos baterija „Memel Nord”

Monika — Wed, 07 Jul 2021 07:41:47 +0000

Pakrančių apsaugos baterija – tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros, įrengti Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos. Buvo numatytos pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijos. Viena turėjo būti pastatyta Smiltynėje netoli Kopgalio – „Memel Sud“ („Klaipėda – pietūs“), kita – „Memel Nord“ („Klaipėda – šiaurė“) – už Girulių, Kukuliškių kaime. Tačiau buvo baigta tik viena baterija – esanti Kukuliškiuose. „Memel Nord“- ne tik bunkeris, bet ir mūsų krašto istorija, su kuria būsite supažindinti naujai, įvairiapusiškai. Galėsite nusikelti į XX a. – 70 metų atgal. Pajusti istorijos alsavimą, taikioje realybėje išbandyti save ar savo draugus. Pabūsite praėjusioje istorijos laiko atkarpoje, kurią galėsite įvertinti visai kitaip negu iki šiol.

Daugiau informacijos – https://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/gargzdu-parkas/

Bulvikio ragas

Monika — Wed, 19 May 2021 06:38:00 +0000

Tai plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Manoma, kad rago ir šalimais esančios įlankos pavadinimas kilo nuo kuršiškos pavardės Bulvikis. Tačiau egzistuoja ir dar vienas šio vardo kilmės aiškinimas: švedų kalboje žodis „bolja“ reiškia „banga“, o „vik“ – „įlanka“, tad gali būti, kad Bulvikio pavadinimas yra švediškos kilmės.
Prieš apželdinant didžiąsias kopas, Bulvikio ragas labai greitai augo: 1837 – 1910 m. kasmet pailgėdavo vidutiniškai 7 m. Šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas – ragas plaunamas marių srovių, jis nepaliaujamai mažėja.
Nuo Bulvikio rago ir įlankos atsiveria puiki Kuršių marių pakrančių panorama, matosi Ventės ragas. Esant geram matomumui kita Kuršių marių pakrantė atrodo ranka pasiekiama, tačiau šis įspūdis apgaulingas: marių plotis tarp Bulvikio ir Ventės ragų siekia daugiau nei 8 km, o gylis apie 3 m.

Daugiau informacijos – http://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti/gamtos-objektai/bulvikio-ragas/

Gargždų miesto parkas

Monika — Mon, 10 May 2021 17:21:39 +0000

Gargždų dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XV a. pirmoje pusėje. XV-XVI a. dvaras priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms, vėliau – baronui Renė.

Parką XIX a. pirmoje pusėje ant Minijos upės šlaito įkūrė baronai Renės. Parkas rekonstruotas, išplėstas XX a. viduryje. Teritoriją sudaro lygi vakarinė terasa ir nestatus Minijos pakrantės šlaitas. Nuo jo atsiveria puikūs reginiai j apačioje vingiuojančią Miniją. Parką raižo tiesių, stačiais kampais susikertančių alėjų tinklas su trimis lenktų terasų takais.

Į rytus pratęsta pagrindinė alėja kerta stačiakampę alėjų suformuotą erdvę, iš kurios patenkama į Antrajame pasauliniame kare žuvusių karių kapines. Pagrindinę alėją pratęsia lenktas su pakopų grupėmis takas, kuriuo nusileidžiama prie upės. Einant juo, atsiskleidžia vaizdingi reginiai į Minijos slėnį.

Senojo parko ašies tęsinyje, kitapus Minijos, stūkso garsus XIII a. piliakalnis. Naujojo parko ašis nutęsta išilgai Minijos pasienio briaunos. Parkas dėl ryškiai išsiskiriančių dviejų skirtingų dalių laikytinas sudėtiniu.

Daugiau informacijos – https://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/gargzdu-parkas/

Jauryklos parkas Kretingoje

Monika — Mon, 03 May 2021 06:37:51 +0000

Pietinėje Kretingos miesto dalyje įrengtas naujas, unikalaus landšafto, 10 hektarų ploto Jauryklos upės parkas, kviečiantis apsilankyti tiek ramaus poilsio gamtoje išsiilgusius kretingiškius bei miesto svečius, tiek ir aktyvesnio laisvalaikio mėgėjus.

Jauryklos upės parke iš viso įrengta virš 3 km ilgio naujų sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais ar lieptais. Poilsiautojai čia atras ir 5 landšafto apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria įdomių gamtos objektų vaizdai, net kelias vaikų žaidimų aikšteles su smėlio lauku ir laipiojimo įrenginiais, sūpynėmis bei kt.

Gamtos parke taip pat įrengtas muzikiniams renginiams ir bendruomenės šventėms skirtas amfiteatras, nusileidimo takeliai judėjimo negalią turintiems žmonėms, informaciniai stendai, viešieji tualetai bei kt.

Jauryklos upės parko sutvarkymo projektas vykdytas pagal Klaipėdos universiteto ir architektūros, urbanistikos ir dizaino centro „Baltijos kraštovaizdžiai“ parengtą galimybių studiją. Parko įrengimo darbai pradėti 2017-aisiais, tačiau laikinai buvo sustabdyti pernai Savivaldybei nutraukus sutartį su darbus netinkamai vykdžiusiu rangovu. Darbai atnaujinti šių metų pavasarį, Savivaldybės skelbtą naują viešųjų pirkimų konkursą laimėjus UAB „Arkosta“. Bendra Jauryklos upės parko įrengimo projekto vertė – beveik 358 tūkst. eurų, iš jų ES lėšos – 247,6 tūkst. eurų, valstybės biudžeto – beveik 21,8 tūkst. eurų, Kretingos rajono savivaldybės biudžeto – 89 tūkst. eurų.

Projektas „Gamtinio turizmo pritaikymas visiems (UNIGREEN)” Nr. LLI-010 įgyvendinamas 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.

Daugiau informacijos: http://kretingosturizmas.info/lt/lankytinos-vietos/parkai-sodai/1410-jauryklos-parkas

Vecekrugo kopa

Monika — Mon, 03 May 2021 06:34:01 +0000

Žmonių rankomis per kalvas nutiestas žalias kalnapušių kilimas visu savo grožiu atsiskleidžia nuo Senosios smuklės kalno (kuršiškai Vecekrugo), esančio tarp Preilos ir Nidos, Karvaičių kraštovaizdžio draustinyje. Pasakojama, kad jo papėdėje stovėjusi smuklė. Ši kopa dunkso už 1,5 km į pietus nuo Preilos, priešais Preilos ragą. Tai pati aukščiausia Kuršių nerijoje apželdinta kopa, atverianti ties Bulvikio ragu paplatėjusios Kuršių nerijos panoramą, slėnių mišką, pamario palvės gojelius, marių krantų apybraižas. Ne mažiau įspūdinga ir pati kopa, žalią rūbą perjuosusi baltomis smėlio rėžių įstrižainėmis. Ypač didingai kalnas atrodo, žvelgiant į jį nuo šiaurės pusės. Vecekrugo kalno aukštis apie 67,2 m. Jį pasiekti lengviausia važiuojant dviračių taku.

Daugiau informacijos: http://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti/gamtos-objektai/vecekrugo-kopa/

I.Navidansko botanikos parkas

administrator — Sun, 07 Feb 2021 08:46:30 +0000

I.Navidansko parkas – tai privatus parkas, esantis Aleksandrijos seniūnijoje, Kalnėnų kaime. Jo plotas – 57 ha. GPS koordinatės: N 5617.957, E 02148.605.

Dabar parke auga 34 vietinių rūšių medžiai ir krūmai. Driekiasi beržų, mažalapių liepų, klevų, lazdynų alėjos. Medžiai sodinti grupėmis ir pavieniui. Gausu ąžuolų, ievų, uosių, drebulių. Gražūs trapieji rutulinės formos gluosniai, aikštelėje keroja skroblai, rudenį valgomas vitaminingas uogas sirpinantys raugerškiai. Introducentų yra 95 rūšių ir formų. Maloniai džiugina kėniai: kaukaziniai, europiniai, pilkieji, sibiriniai, taip pat pilkaspyglės ir žaliaspyglės pocūgės. Nemaža ąžuolų šeima: šiauriniai, paprastieji svyruoklinės ir glaustašakės formos, pelkiniai. Želia lapija kvapiųjų beržų, žiemą nuleidę šarmuotas šakas rymo svyruoklinės formos karpotieji beržai. Iš bukų gal gražiausi purpuriniai, gal svyruokliniai karpytlapiai, o gal svyruokliniai. Tik čia galima pamatyti paprastąją svyruoklinės formos drebulę. Žaliuoja ir valgomasis kaštainis, galintis išaugti iki 30 – 40 m. Jo lapai ilgi, standūs. Kiekviename gvilde kaštainis sunokina po tris, o kartais ir po 7 skanius, į riešutą panašius valgomus vaisius, šiltesniuose kraštuose auginamos jų plantacijos. Kaštainis išgyvena net 3 tūkst. metų. Savaime auga Vakarų Užkaukazėje, 300 – 700 m. aukščio kalnuose, kitur įsitvirtina dar aukščiau. Gana sėkmingai kaštainiai auginami Ukrainoje. Lietuvoje jų neturi net mėgėjai. Tik Kauno botanikos sode 1958 m. buvo sunokinta keletas vaisių. Anksčiau kaštainiai buvo auginami Lietuvos parkuose, tačiau dėl šaltų žiemų išnyko. Beje, žiedai ir gvildai tinka juodų ir rudų dažų gamybai. Gražūs parko klevai: paprastieji raudonlapiai, rudenį ypač patrauklūs totoriniai ar sidabriniai. Pasodinta stambiavaisių riešutų, kurių vaisiai rausvais apvalkalais, kiaušiniški. Šie riešutai savaime auga Mažojoje Azijoje, Balkanuose. Iš tolimųjų Alpių kalnų čia atkeliavo alpinis pupmedis, žydinti mažesniais nei jo giminaitis darželinis žiedais. Gausu krūmų: lanksvų, sedulų, ortenzijų, serbentų, jazminų, erškėčių… galbūt čia pražys baltais ir kvapniais žiedais japoninė magnolija (Kauno botanikos sode yra kartą žydėjusi).

Jaukus Žemaičių botanikos parkas. Septyniuose tvenkiniuose plauko paukščiai, veisiasi žuvys. Per parką čiurlena Spiginas, įtekantis į pietinį tvenkinį. Šiuo metu prie vandens tvenkinių įkurtos poilsiavietės. Teikiamos komercinės žvejybos paslaugos. ISTORIJA: Skuodo rajone, Kalnėnų kaime, didelėje šeimoje 1909 m. gimė Izidorius Navidanskas. Sulaukęs 16 metų, 1928 m. jis vogčiomis nuo tėvų pasodino keturis beržus, kaštoną, liepaičių, tujų. Tėvas pyko, kad tie medeliai neduoda derliaus – tai ne obelys ar kriaušės. Mirus tėvui, Izidorius iškasė tvenkinį, toliau plėtė parką. 1937 m. jis išvyko į Klaipėdą, ten užsidirbo 1000 Lt. Ir už juos nusipirko medelių iš Čekijos, Danijos, Vokietijos. Medeliai prigijo. Nors 1956 m. dalis jų iššalo, I.Navidanskas nenuleido rankų. Jis daigino sėklas, skiepijo, veisė. 1949 m. parkas atiteko ,,Pabaltijo” kolūkiui. I.Navidanskas ten dirbo sodininku. Buvo iškasti trys tvenkiniai, nusidriekė medžių alėjos. 1965 m. parkas perduotas Gamtos apsaugos komitetui ir pavadintas Žemaičių botanikos parku. Izidorius kartu su sūnumi Rapolu, kuris šiuo metu yra parko savininkas, dirbo parke. 1958 m. Žemaičių botanikos parkas, anksčiau vadintas tiesiog I.Navidansko parku, paskelbtas valstybės saugomu, 1986 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paminklų. Tai vienas pirmųjų botanikos parkų Lietuvoje.

Kalnėnų kaimas, Aleksandrijos seniūnija
Tel.: 8 688 113 24; 8 682 39709
El.p.: rapolasnavidanskas@gmail.com